VILNIUS, liepos 13 — Sputnik. Liepos 13 dieną Poklonaja kalvoje Maskvoje nugriaudės fejerverkai, skirti 75-osioms Vilniaus išvadavimo metinėms, rašo RIA Novosti.
Tai bus ketvirtas iš eilės renginys, skirtas paminėti Europos šalių sostinių išvadavimo nuo fašistinės Vokietijos metines.
Nuo balandžio 10 dienos Maskvos dangus jau tris kartus buvo nušvitęs fejerverkais, skirtais pagerbti pergalingas operacijas Odesoje, Sevastopolyje ir Minske.
Iki 2020 metų gegužės 9-osios fejerverkais bus pagerbti Vilnius, Brestas, Kaunas, Kišiniovas, Bukareštas, Talinas, Ryga, Belgradas, Varšuva, Budapeštas, Bratislava, Viena, Praha ir Berlynas.
Kiekvieną kartą Vakarų karinės apygardos padalinys lygiai 22:00 Maskvos laiku paleidžia 12 salvių kaip duoklę 1943 metų rugpjūčio 5 dieną įvykusiam pirmajam artilerijos saliutui Maskvoje, kuris buvo surengtas sėkmingos sovietų kariuomenės operacijos, išvaduojant Orelo ir Belgorodo miestus, proga.
"Bagration" Baltijos šalyse
Nuo 1941 metų birželio 24 dienos Vilnius buvo okupuotas vokiečių užpuolikų. Okupacija truko daugiau nei tūkstantį dienų, iki 1944 metų liepos 7 dienos, kai trečiojo Baltarusijos fronto kariai pradėjo kovoti už miestą.
Operacijai vadovavo 37 metų kariuomenės generolas Ivanas Černiachovskis — jauniausias fronto vadas.
Vilniaus išlaisvinimas įvyko didelio masto Baltarusijos strateginio puolimo operacijos "Bagration" metu, ši operacija tapo didžiausiu Vokietijos kariuomenės pralaimėjimu jos istorijoje. Kova už Lietuvos sostinę truko savaitę, iki liepos 13 dienos. Per šį laiką žuvo apie 8 tūkst. žmonių, paimta į nelaisvę apie 5 tūkst. vokiečių kareivių ir pareigūnų.
Lenkijos pogrindžio karinė organizacija Armija Krajova ketino užgrobti Vilnių prieš sovietų karių atvykimą, tačiau nesugebėjo ir vėliau dalyvavo operacijoje, išvaduojant miestą, tai tapo vienu iš nedaugelio Lenkijos partizanų karinio bendradarbiavimo su Raudonosios armijos pavyzdžių.
Siaurose senamiesčio gatvėse kariai kovojo už kiekvieną namą
Liepos 7 dieną, nutraukus vokiečių kariuomenės pasipriešinimą, pirmieji į Vilniaus miesto pakraštį įsiveržė sargybos leitenanto Šundino žvalgai. Po jų į pietvakarių miesto pakraštį atvyko Sovietų Sąjungos herojaus generolo majoro Aslanovo padalinio tankininkai, kuriems vadovavo generolas Kazarianas, pulkininkas Donecas bei pulkininko leitenanto Sitko ir Alijevo padaliniai.
Vilniaus pietiniame pakraštyje ir geležinkelio stoties rajone prieš nacių užpuolikus kovojo vienuolika Lietuvos partizanų padalinių, sujungtų į Vilniaus ir Trakų partizanų brigadas, kurioms vadovavo Miceika ir Mončiunskas.
Didelis vaidmuo sėkmingoje operacijoje atiteko bombonešio Pe-2 ir smogiamojo lėktuvo Il-2 sovietų pilotams, kurie prieš šturmą atakavo pagrindines priešo būstines.
Baltijos šalys prieštarauja fejerverkams Rusijoje jų sostinių išvadavimo proga >>
Nepaisant to, kad kitą dieną priešų pajėgos gavo stiprų pastiprinimą, įskaitant oro pajėgas, liepos 9 dieną Vilnius buvo apsuptas Raudonosios armijos padalinių.
Didžios pergalės maži žygdarbiai
Paprastai didelė pergalė susideda iš daugelio mažesnių, bet labai svarbių pasiekimų ir kartais didvyriškų sprendimų. Taip įvyko ir šį kartą, kovoje už Vilnių. Jaunojo leitenanto Gusarovo tankininkų būrys ir vyresniojo leitenanto Zacharovo automatininkų kuopa įsiveržė prie geležinkelio tilto, užėmė jį ir išlaikė iki pėstininkų atvykimo. Jų žygdarbis turėjo didelį poveikį mūšio rezultatams.
1944 metų liepos 9 dieną per gatvių kovas politinių reikalų bataliono vado pavaduotojo Ivano Jaborovo vadovaujama nedidelė automatininkų grupė savo gyvybių sąskaita užėmė ir sugriovė vokiečių komendantūrą.
Istorija taip pat prisimena vyresniojo seržanto Ischanovo, kuris, kaip kuopos vadas kapitonas Žukovas, buvo rimtai sužeistas, asmeniškai vadovavo šturmuojant priešo įtvirtinimus.
Pagal mūšių rezultatus 20 geriausių sovietų kariuomenės padalinių ir formacijų buvo apdovanotos garbės pavadinimu "Vilenskij".
Rusijos Gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Vilniaus išvadavimą >>
Liepos 13 dieną, kai mieste buvo nuslopinti paskutiniai pasipriešinimo centrai, Maskva pasveikino Vilniaus išlaisvinimą 24 salvėmis, duotomis iš 324 ginklų.
Pasibaigus karui, 1945 metais, Antakalnio karių kapinėse, Vilniuje, atsirado 900 broliškų ir individualių Raudonosios armijos karių ir karininkų kapų, kuriuose palaidoti beveik 3 tūkst. žmonių.
