Maskvoje, ant Poklonnaja gora kalvos, nuaidėjo daugiau nei du tūkstančiai fejerverkų, skirtų pagerbti 75-ąsias Vilniaus išlaisvinimo nuo nacių užpuolikų metines.
Saliutavo specialusis maršalo Vladimiro Michalkino vardo gvardijos saliutų divizionas. Fejerverkus lydėjo Didžiojo Tėvynės karo patrankų ZIS-3 šūviai.
Renginys vyko 75-ųjų Lietuvos sostinės išlaisvinimo nuo nacių užpuolikų metinių garbei. Rusija ketina surengti panašius sveikinimus kitų TSRS ir Rytų Europos miestų garbei. Taip pat rugpjūčio 1-ąją Kaune.
Anksčiau Lietuva buvo pasipiktinusi dėl Rusijos valdžios ketinimų paleisti fejerverkus Vilniaus garbei, taip pat rugpjūčio 1 dieną Kaune. Lietuvos užsienio reikalų ministerija protestavo ir pareiškė, kad pergalė prieš nacizmą yra labai svarbi Lietuvos ir visos Europos likimui, tačiau Antrojo pasaulinio karo pabaiga "neužtikrino laisvės Lietuvai".
Rusijoje Vilniaus reakcija sulaukė aštrios kritikos. Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje pabrėžė, kad destruktyvus Lietuvos požiūris, "iškraipantis mūsų bendrą istoriją ir sumenkinantis tūkstančių sovietų karių atmintį", yra nepriimtinas.
Rusijos URM pabrėžė, kad fejerverkai šaudomi Rusijos teritorijoje, ir Maskva neprivalo atsiklausti, kokia proga gali tai daryti.
Pareiškimai dėl "sovietinės okupacijos"
Baltijos šalių politinis elitas nuolat skelbia kovą su "sovietinės okupacijos" pasekmėmis ir reikalauja kompensuoti "žalą". Rusija pabrėžė, kad Lietuva neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti.
Maskva ne kartą pareiškė, kad Baltijos šalių prisijungimas prie TSRS 1940 metais neprieštaravo to laikotarpio tarptautinės teisės aktams.
Nebuvo karinių konfliktų tarp šalių, o vietos valdžios institucijos netrukdė Sovietų kariams patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų pritarimą.
Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios institucijos. Rusijos URM pabrėžė, kad dėl to neįmanoma vadinti Baltijos šalių buvimo TSRS dalimi "okupacija".
Interviu Sputnik radijui Tarptautinio humanitarinių ir politinių studijų instituto ekspertas Vladimiras Bruteris pabrėžė, kad 1944 metų Baltijos šalys buvo išlaisvintos iš fašistų, ir šio fakto jos negali paneigti.
Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas taip pat pabrėžė, kad Lietuva istoriją interpretuoja savaip, neatsižvelgdama į Niurnbergo ir kitus tarptautinius procesus.
