VILNIUS, liepos 27 — Sputnik. Lietuvos politikai, žurnalistai ir ekspertai socialiniame tinkle Facebook įnirtingai diskutuoja apie Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nukabinti Jono Noreikos — nacių bendrininko, kuris Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", memorialinę lentą.
Kategoriškai prieš pasisakė kai kurie partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) atstovai, gerai žinomi dėl ypač ginčijamų istoriniame plane asmenybių šlovinimo ir griežtos antirusiškos retorikos.
Prieš Šimašiaus iniciatyvą pasisakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. Anot politiko, Lietuvos istorijoje viskas yra nevienareikšmiška, ir sostinės meras neturėtų savarankiškai priimti tokių sprendimų, kol istorikai sudėlios taškus ant pagrindinių istorinių "I". Anot konservatoriaus, Šimašius paskelbė "kultūrinį karą".
"Nemaloniai nustebino mero karštakošiškumas, nedaug besiskiriantis nuo Stanislovo Tomo mojavimo "istorines klaidas" taisančiu plaktuku"... <...> Šiurpina, kad laisvos šalies sostinės vadovas nėra už diskusijų laisvę, o už mero laisvę paslapčia mojuoti kūju", — parašė Landsbergis.
Dar vienas konservatorius, Laurynas Kasčiūnas, pareiškė, kad jam "gėda", jog jo gimtajam miestui vadovauja toks meras. Anot Kasčiūno, Šimašius "neskiria okupantų ir kolaborantų" ir žmonių, "kurie siekė išsaugoti valstybės nepriklausomybę". Matyt, kalbėdamas apie pastaruosius konservatorius, turėjo omenyje Noreiką.
Tuo tarpu dar vienas konservatorius, Emanuelis Zingeris, Vilniaus miesto mero sprendimą pavadino "teisingu ir savalaikiu", taip pat pareiškė, kad gerbia Šimašių už "ryžtą ir drąsą".
Taip pat merą palaikė ir žurnalistas Edmundas Jakilaitis, kuris pareiškė, kad "teisingi sprendimai dažnai būna nepopuliarūs", ir Šimašiaus iniciatyvą pavadino "sunkiu, bet teisingu sprendimu".
Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos
Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.
Interviu Sputnik Lietuva Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.
Jonas Noreika
Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis.
1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu. Tuo pačiu metu jis buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Jis įsakė visus regiono žydus suvaryti į getą, jų turtas buvo paimtas. Vėliau šiame gete žuvo tūkstančiai žmonių.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo Tarybų partijos darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.
Net Noreikos anūkė, JAV gyvenanti žurnalistė Silvija Foti stojo jos senelio kaltintojų pusėn. Pasak Foti, jos motina — Noreikos dukra — dešimtmečius rinko daugybę dokumentų Noreikos biografijai ir prieš mirtį prisakė Silvijai parašyti knygą.
Tyrimo metu Foti aptiko brošiūrą, kurią jos giminaitis parašė 1933 metais. Joje jis vadino žydus "Lietuvos ekonominiais išnaudotojais" ir kvietė jiems priešintis.
