Estijos legiono draugų klubo atstovai (Eesti Leegioni Sõprade Klub) kreipėsi į Läänaranna valsčiaus valdžios institucijas su prašymu įrengti Lihuloje paminklo kopiją estams, kovojusiems Hitlerio pusėje, praneša Sputnik Estija.
Šis paminklas buvo išmontuotas 2004 metų rugsėjo mėnesį tuometinio Respublikos premjero Juhano Partso įsakymu. Monumente vaizduojamas SS karys su automatu rankoje.
Interviu Sputnik Lietuva politikos analitikas ir publicistas Armenas Gasparianas pareiškė, kad šio paminklo įrengimas gali būti gana rimtas iššūkis Europos Sąjungai, nes ES draudžia tokius dalykus heroizuoti.
"Labiausiai tikėtina, kad paminklas taip pat bus atidarytas valstybės iškilmėmis. Na, tada jos [Estijos valdžios institucijos] neturėtų nustebti dėl Rusijos ir Izraelio atsakymo. Be to, turiu iš anksto informuoti nuostabiuosius Estijos politikus, kad jau rudens sesijoje Valstybės Dūma priims specialų įstatymą, pagal kurį tokia veikla bus vertinama, atsižvelgiant į visas iš to kylančias pasekmes. Beje, įskaitant galimas ekonomines sankcijas", — sakė jis.
Lietuvoje taip pat kyla daug nesutarimų dėl paminklų nacių bendrininkams. Balandžio mėnesį advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato. Vėliau lenta buvo atstatyta, tačiau Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus sprendimu praėjusios savaitės pabaigoje vėl nukelta.
Skandalas dėl sudaužytos Noreikos lentos
Interviu Sputnik Lietuva Tomas pasakė, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų ir karo nusikaltėlių pagerbimo paneigimą". Be to, žmogaus teisių gynėjas pareiškė, jog ketina pateikti ieškinius prieš Lietuvą tarptautinėse instancijose dėl Holokauste dalyvavusių karo nusikaltėlių šlovinimo ir pasiekti, kad Vilnius sumokėtų žydų bendruomenei kompensacijas už nusikaltėliams pastatytus paminklus ir ženklus.
Jonas Noreika
Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tų, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovų. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo Tarybų partijos darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.
Net Noreikos anūkė, JAV gyvenanti žurnalistė Silvija Foti stojo jos senelio kaltintojų pusėn. Pasak Foti, jos motina — Noreikos dukra — dešimtmečius rinko daugybę dokumentų Noreikos biografijai ir prieš mirtį prisakė Silvijai parašyti knygą.
Tyrimo metu Foti aptiko brošiūrą, kurią jos giminaitis parašė 1933 metais. Joje jis vadino žydus "Lietuvos ekonominiais išnaudotojais" ir kvietė jiems priešintis.
