VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Smarkiai sumažėjus atmosferos slėgiui pradeda skaudėti galvą, lietingi orai sukelia reumatą, o atvėsus orams padidėja širdies priepuolių rizika, rašo RIA Novosti autorė Alfina Jenikejeva.
Ne visos šios nuomonės pagrįstos moksliniais tyrimais.
Dėl oro drėgmės "laužo" kaulus?
2012 metų birželio mėnesį dvi dešimtys australų, kenčiančių nuo kelio sąnarių osteoporozės, buvo užregistruoti specialioje svetainėje. Kiekvienas savo palatoje turėjo mygtuką, kurį reikėjo spustelėti kiekvieną kartą, pajutus sąnarių skausmą daugiau nei per aštuonias valandas iš eilės. Reikėjo nurodyti, kaip stipriai skauda.
Šie duomenys buvo išsiųsti Melburno ir Sidnėjaus universitetų mokslininkams, kurie palygino juos su temperatūros, santykinės drėgmės, atmosferos slėgio ir kritulių rodikliais regione, kuriame gyveno pacientas.
Taip pat orai buvo fiksuojami ir tomis dienomis, kai paciantas nieko neskaudėjo.
Pirmieji rezultatai parodė: nėra jokio ryšio tarp besikeičiančio oro ir sąnarių skausmo. Tada jie nusprendė išplėsti pasirinkimą ir pratęsė projektą iki 2014 metų liepos mėnesio.
Per tą laiką tyrime dalyvavo daugiau nei trys šimtai savanorių, kiekvienas iš jų skausmo pojūčius stebėjo vidutiniškai tris mėnesius.
Išvados buvo tos pačios: skausmo atsiradimas ir jo intensyvumas nebuvo susijęs su temperatūrų skirtumais ar atmosferos slėgio pokyčiais.
Tuo pačiu metu antroji tyrimo komandos dalis į panašų projektą įtraukė beveik tūkstantį savanorių, besiskundžiančių nuolatiniais nugaros skausmais. Ekspertai juos stebėjo maždaug dvejus metus ir priėjo prie panašios išvados: juosmenį skaudėjo nepriklausomai nuo to, ar gatvėje švietė saulė, ar lyjo lietus.
Australijos mokslininkų darbai visiškai atitinka Norvegijos ekspertų rezultatus. Jie išanalizavo devynis mokslinius tyrimus, susijusius su priklausomybę nuo oro kaitos ir pacientais, kurie serga artritu, ir nė viename nebuvo rasta nuosekliai pasikartojančio oro sąlygų įtakos sąnarių skausmui atvejų.
Tačiau olandų mokslininkai, dvejus metus stebėję daugiau nei du šimtus pacientų, tvirtina, kad toks ryšys egzistuoja. Jų tiriamiesiems kelio skausmas sustiprėjo, padidėjus drėgmei ir atmosferos slėgiui.
Kada pradeda skaudėti galvą
Kas septintas suaugęs žmogus pasaulyje skundžiasi migrena.
Tikslios jos atsiradimo priežastys vis dar nežinomos, nors yra manoma, kad galvos skausmas yra susijęs su įgimtais nervinių ląstelių struktūros ypatumais. Nepaisant to, daugelis pacientų linkę manyti, kad jiems galvą pradeda skaudėti dėl pasikeitusio oro.
Dar 2010 metais vokiečių mokslininkai parodė, kad šis įsitikinimas yra pagrįstas. Jie metus stebėjo 20 nuo migrenos kenčiančių žmonių Berlyne ir palygino savo skausmingų priepuolių įrašus su oro sąlygomis mieste. Maždaug trečdaliui tiriamųjų (šešiems žmonėms) skausmas iš tikrųjų sustiprėjo šaltomis ir drėgnomis dienomis.
Japonijos mokslininkai panašiai ištyrė 34 savanorius, sergančius lėtine migrena. Ir iš tiesų, visi jie pradėjo skųstis stipriu galvos skausmu, net šiek tiek sumažėjus atmosferos slėgiui.
Remiantis Kanados mokslininkų atliktu tyrimu, kuriame dalyvavo 20 pacientų sergančių migrena, galvos skausmas, priešingai, pasidarė jaučiamas tomis dienomis, kai buvo padidėjęs atmosferos slėgis.
Taivano ekspertų, kurie išanalizavo 66 pacientų duomenis, teigimu, migrenos priepuoliai — oro atšalimo padarinys.
Pusė savanorių žiemą skundėsi galvos skausmais dažniau nei vasarą. Amerikos ekspertai, priešingai, mano, kad migrenos priepuoliai padažnėja šiltomis ir drėgnomis dienomis.
Įrodyta eksperimentu
Daugelio tyrimų dėl orų įtakos savijautai silpnoji vieta — subjektyvumas.
Beveik visas darbas yra pagrįstas vizitų pas gydytoją statistikos analize ar paciento apklausa. Tinkamos formos klinikinius tyrimus atlikti su kontrolinėmis ir eksperimentinėmis savanorių grupėmis nėra lengva. Ypač kai kalbama apie artritą ar lėtinę migreną sergančius žmones.
Tačiau vokiečių mokslininkai nusprendė išbandyti savo laimę. Septyniasdešimt penki visiškai sveiki savanoriai kelioms dienoms buvo paguldyti į klimato kameras — specialius įtaisus atmosferos slėgio ir drėgmės lygiui modeliuoti.
Dėl to paaiškėjo, kad sumažėjęs slėgis ir didelė drėgmė žmogų iš tiesų veikia — jis pradeda prasčiau jausti kvapus, bet daugiau nieko kito.
Tačiau kai kurių oro veiksnių įtaka sveikatai net ir be tokių eksperimentų yra patvirtinta. Visų pirma, keli tyrimai susiejo šaltį su padidėjusiu širdies ir kraujagyslių ligų skaičiumi.
Japonijos gydytojai, išanalizavę 28 tūkst. pacientų duomenis parodė, kad esant žemesnei temperatūrai kaip 18 laipsnių Celsijaus, širdies sustojimas už ligoninės ribų padidėjo 11 proc. kas penkis laipsnius.
Švedijos kardiologų teigimu, esant žemai temperatūrai širdies priepuoliai ištinka dešimt proc. dažniau.
