VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasisakė už naujo įstatymo dėl tautinių mažumų priėmimą. Prezidento kalbą Jonas Valaitis paskelbė "YouTube" kanale.
"Neturiu griežtos, kategoriškos nuomonės, nes kaip ten bebūtų, tautinių mažumų teisės yra įkaltos arba kaip čia pasakyti, įkorporuotos į kitus mūsų įstatymus, bet veikiausiai tautinių mažumų įstatymas tikrai nepakenktų" - sakė jis.
Valstybės vadovas džiaugiasi Lietuvos ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio ketinimu peržiūrėti ir priimti šį įstatymą iki 2020 metų.
Tautinių mažumų įstatymas turėtų apibrėžti teises išsaugoti švietimą gimtąja kalba, remti valstybines mokyklas mokant gimtąja kalba, taip pat suteikiant galimybę oficialiai susirašinėti su vietos valdžios, kurioje gyvena tautinės mažumos, vadovybe bei dubliuoti vietovardžių ir topografinių ženklų pavadinimus tokiose vietose.
Požiūris į rusų kalbą Baltijos šalyse
Rusų kalba ir rusakalbiai gyventojai Baltijos šalyse nuolat jaučia spaudimą. Latvijoje ypač dažnai pasitaiko tokių incidentų, kai vietos gyventojai kelia skandalą dėl to, kad kažkas atsako jiems rusiškai. Pavyzdžiui, kovo mėnesį autobuso keleivė griebė vairuotoją už plaukų už atsakymą rusų kalba.
Baltijos valstybių valdžios institucijos reguliariai pareiškia, kad Maskva, naudodama rusų kalbą, tariamai bando "daryti įtaką" Baltijos šalių vidaus reikalams.
Praėjusiais metais Latvija priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, kuriuose numatyta, kad visos mokyklos iki 2021–2022 metų privalo pereiti į mokymą latvių kalba. Kita vertus, 40 proc. Latvijos gyventojų — rusakalbiai.
Praėjusią vasarą Lietuvoje konservatorių partijos "Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai" atstovai parengė Švietimo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos 60 proc. tautinių mažumų mokyklų dalykų bus dėstomi lietuvių kalba.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas taip pat pažymėjo, kad visame pasaulyje vis labiau įsivyrauja rusofobinės nuotaikos, įskaitant išpuolius prieš rusų kalbą ir Rusijos švietimą.
Tačiau, nepaisant masto, ši politika pralaimi, o bandymai sukiršinti nesantaiką tarp tautiečių lemia dar stipresnį jų susivienijimą.
Rusijos Federacijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas pabrėžė, kad Baltijos respublikų politika rusakalbių gyventojų atžvilgiu, daugeliu aspektų gali būti vadinamas apartheidu. Anot jo, Baltijos šalių valdžia stengiasi ne tik įžeisti rusų kalbą, bet ir "uždrausti" ją.
