VILNIUS, liepos 31 — Sputnik. Seimo laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas profesorius Arūnas Gumuliauskas teigia, kad Vilniaus mero ir jo frakcijos iniciatyvos prieš Lietuvos laisvės kovotojų atminimą yra žalingos Lietuvos nacionaliniam saugumui", o paties mero vienašališkais veiksmais turėtų susidomėti teisėsauga", rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.
Gumuliausko teigimu, mero sprendimas dėl Jono Noreikos-Vėtros atminimo lentos nuėmimo įvykdytas galimai neteisėtu būdu ir turėtų būti įvertintas teisėsaugos. Be to, tai – "dar vienas žingsnis visuomenės bei tautų supriešinimo link".
Pranešime jis piktinasi, kad Vilniaus meras sprendimą priėmė net neklausdamas Pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijos sprendimo.
"Žodžiu, pats vienas. Apie savo sprendimą jis nepranešė Vrublevskių bibliotekos direktoriui, laimei, neįvyko jokia nelaimė sargui pastebėjus naktinius darbus. Galiausiai ir galbūt svarbiausia, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnis draudžia nuo paveldinių pastatų nuimti atminimo lentas", – teigė Seimo komisijos pirmininkas.
Pasak jo, tai galima padaryti tik oficialiu Kultūros paveldo departamento pritarimu. Bet, anot Gumuliausko, meras pažeidė ir šią nuostatą, todėl sako manantis, kad situacija yra labai rimta, savivalės mastas stebinantis ir mero veiksmus turėtų įvertinti teisėsaugos institucijos.
Noreikos atminties lentos nuėmimas
Praėjusią savaitę Vilniaus meras Remigijus Šimašius nusprendė nukelti lentą nuo bibliotekos pastato sienos. Jo sprendimą sukritikavo daugelis Lietuvos politikų, tarp jų ir partijos "Tėvynės sąjunga — Lietuvos krikščionys demokratai" (TS-LKD) atstovai, kurie žinomi dėl savo rusofobinės pozicijos ir radikalių iniciatyvų.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas paragino laikytis moratoriumo istorinės atminties trynimui ir pakvietė institucijas bei ekspertus dalyvauti diskusijose, kurių metu planuojama parengti principus "nacionalinės atminties politikai".
Kas yra Jonas Noreika
Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis.1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu. Tuo pačiu metu jis buvo nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys. Jis įsakė visus regiono žydus suvaryti į getą, jų turtas buvo paimtas. Vėliau šiame gete žuvo tūkstančiai žmonių.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo tarybinių darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.
Net Noreikos anūkė, JAV gyvenanti žurnalistė Silvija Foti stojo jos senelio kaltintojų pusėn. Pasak Foti, jos motina — Noreikos dukra — dešimtmečius rinko daugybę dokumentų Noreikos biografijai ir prieš mirtį prisakė Silvijai parašyti knygą.
Tyrimo metu Foti aptiko brošiūrą, kurią jos giminaitis parašė 1933 metais. Joje jis vadino žydus "Lietuvos ekonominiais išnaudotojais" ir kvietė jiems priešintis.
