VILNIUS, rugpjūčio 4 — Sputnik. Šią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda grąžino Seimui įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miško žemės, praneša prezidentūros spaudos tarnyba.
Seimas liepos 23 dieną priėmė Miškų įstatymo pakeitimo įstatymą, nustatantį, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras jiems priklausančių miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis nei 1500 ha. Be to, šios pataisos taip pat pakartotinai įtvirtina Miškų įstatymo nuostatas dėl pirmumo teisės įsigyti miškų ūkio paskirties ribojimo, kurias liepos 24 dieną prezidentas grąžino Seimui svarstyti, ir kurias Seimas atmetė liepos 25 dienos balsavimu.
"Jau dabar aišku, kad Miškų įstatymo pataisas lengvai apeis nesąžiningi veikėjai, pavyzdžiui, per apsimestinius sandorius ar nuosavybės padalinimą atskiriems subjektams. Tokiu būdu stabdomas sektoriaus skaidrinimas ir užkertamas kelias sąžiningai konkurencijai“, – cituoja prezidentą spaudos tarnyba.
Šalies vadovo teigimu, toks teisinis reguliavimas pažeidžia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus. Nustatant teisinius apribojimus, turi būti laikomasi protingumo reikalavimo bei proporcingumo principo ir įvertinama, ar tokios teisinės priemonės yra būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams. Be to, teisinės priemonės neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
"Nors Miškų įstatymo pataisų autoriai aiškinamajame rašte nurodo siekiantys išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosauginiams, kraštovaizdžio, rekreaciniams, bioįvairovės aspektams, jie niekaip nepagrindžia, kaip 1500 ha maksimali miškų ūkio paskirties žemės riba padėtų pasiekti keliamus tikslus", - rašoma pranešime.
Prezidento teigimu, toks ribojimas negali apsaugoti miškų nuo plyno kirtimo, nes miškų kirtimus reguliuoja kiti teisės aktai, o priežiūrą atlieka atsakingos institucijos.
Šalies vadovas pabrėžia, kad naujos redakcijos Miškų įstatymas neužtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvės. Fiziniai ar juridiniai asmenys, įsigiję daugiau nei 1500 ha miškų ūkio paskirties žemės iki įsigaliojant įstatymo pataisoms, turėtų konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, kurie šios ribos viršyti nebegalėtų. Nevienodos ūkinės veiklos sąlygos galėtų lemti konkurencijos iškraipymus ir pakenkti smulkiųjų miškų ūkio paskirties žemės savininkų interesams.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Miškų įstatymo pataisos nepraėjo antikorupcinio vertinimo filtro – Specialiųjų tyrimų tarnyba įstatymo nuostatas įvertino kaip rizikingas.
Anksčiau Sputnik Lietuva autorius Jurgis Nevėžietis jau rašė, kad Lietuvoje siūloma keisti miško naudojimo apmokestinimą, pagal kurį mokesčiai slėgs nebe miškus eksploatuojančių, bet jiems augti leidžiančių savininkų pečius.
Pažymima, kad 2018 metais buvo nurodomas 33,3% krašto miškingumas, bet bėda ta, kad šie skaičiai neatspindi realios situacijos, mat "miškams" priskiriamos tiek iškirstos, tiek brūzgynais apaugusios, ar tiesiog dirvonuojančios žemės. Todėl tikrovę atitinkančių duomenų paprasčiausiai nėra.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis Aplinkos ministerijos teikiamą Miškų įstatymo pataisą pavadino "nelogiška" tiek gamtosaugos, tiek plačiųjų visuomenės sluoksnių sveikatingumo požiūriu. Tačiau iš šito be abejonės pasipelnys medienos verslu besiverčiantys stambieji savininkai, kurių interesus, Nevėžiečio nuomone, tenkina Lietuvos valdžia.
