VILNIUS, rugpjūčio 6 — Sputnik. Lietuvos žydų bendruomenė antradienį pranešė dėl grasinimų neribotam laikui uždaranti Vilniaus sinagogą ir savo būstinę.
Pasak bendruomenės, vienos politinės partijos eskaluojamas, viešai reiškiamas noras pripažinti Lietuvos žydų naikinime dalyvavusius asmenis Lietuvos didvyriais, reikalavimas tuos asmenis pagerbti atminimo lentomis bei kitais būdais, ir atsižvelgiant į viešą raginimą rinktis į "gėdingą poziciją remiančius mitingus rugpjūčio 7-ą dieną", — ne tik kiršina, bet ir supriešina Lietuvos visuomenę. Kaip skelbama pranešime, viešuose partijų ir jų pirmininkų paskyrose viešinami antisemitiniai komentarai ir įrašai toleruojami ir lieka nebaudžiami.
"Pastaruoju metu Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė gauna grasinimo laiškus ir skambučius. Tvyrančios ir skatinamos įtampos kontekste nei LŽB, nei Vilniaus Sinagoga neturi galimybių užtikrinti čia besilankančiųjų žmonių, kurių tarpe yra ir nuo nacių nukentėjusiųjų, jų šeimų saugumo", — rašoma pranešime.
LŽB pabrėžė, kad ligi šiol nesulaukė jokių institucijų reakcijos į eskaluojamą nesantaiką.
"Norėtume išgirsti Lietuvos vadovybės nuomonę ir aiškią poziciją, ar Lietuvoje ir toliau bus toleruojama vieša propaganda, remianti žydų naikinime dalyvavusių asmenų pagerbimą, vadovaujantis vienos politinės jėgos primesta nuomone", — teigiama pranešime.
Siekiant užtikrinti bendruomenės narių ir maldininkų saugumą, LŽB priėmė sprendimą dėl LŽB pastato ir Vilniaus Choralinės sinagogos uždarymo neribotam laikui.
Nuimta lenta nacių bendrininkui
Liepos pabaigoje nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos buvo pašalinta Jono Noreikos atminimo lenta. Aiškindamas, kodėl buvo nuspręsta nukelti atminimo lentą, Šimašius teigė, kad yra patikimų istorinių įrodymų, kad Noreika dalyvavo steigiant žydų getą.
Daugybė politikų kritikavo Šimašių, ypač partijos "Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai" nariai, kurie garsėja savo rusofobine pozicija ir radikaliomis iniciatyvomis.
Savo poziciją dėl viešoje erdvėje kilusių diskusijų pareiškė ir LŽB. Savo svetainėje bendruomenė paviešino pranešimą, kuriame išreiškia susirūpinimą, kad "tam tikros Lietuvos politinės jėgos bei politikai, neturėdami jokio teisinio ar istorinio pagrindo, viešai ir aktyviai gina asmenis, kurių tragiškas likimas neatleidžia tų asmenų nuo atsakomybės ir veikų, kurias jie padarė II-jo Pasaulinio karo metais, ir kurios patenka į Jungtinių Tautų Genocido apibrėžimą (parafuotą Lietuvos Respublikos) ir tarptautinio antisemitizmo apibrėžimą (pernai patvirtinto Lietuvos Vyriausybės)".
LŽB taip pat kvietė šalies politinį elitą susilaikyti nuo asmenų, kolaboravusių su okupaciniais režimais gynimo. Pasak bendruomenės, tokie neatsakingi pasisakymai, kuriuos viešoje erdvėje išsako politikai, ginantys okupacinių režimų kolaborantus, ribojasi su Holokausto neigimu apskritai.
Kas yra Jonas Noreika
Noreika Lietuvoje laikomas "nacionaliniu didvyriu", bet tai kelia pasipiktinimą tiek tiems, kurie nesutinka su oficialiu Lietuvos valdžios požiūriu į istoriją, tiek žydų bendruomenės atstovams. Iš tikrųjų, Vilniaus šlovinamas "kovotojas už nepriklausomybę" yra nacių bendrininkas ir žydų bendruomenės sunaikinimo Lietuvoje, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, dalyvis. 1941 metais Noreika tapo Šiaulių apskrities vadovu.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Daugelis Lietuvos "partizanų" stojo į fašistų pusę ir dalyvavo tarybinių darbuotojų ir civilių gyventojų sunaikinime.
