Ekspertas paneigė mitą apie bet kokios radiacijos pavojų žmonėms

© Sputnik / Виктор Толочко / Pereiti prie nuotraukų bankoБытовой дозиметр, архивное фото
Бытовой дозиметр, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Pasak jo, radiofobija grindžiama pagrindinių dalykų nežinojimu, tačiau juose nėra nieko sudėtingo

VILNIUS, rugpjūčio 16 — Sputnik. Ne visa radiacija kelia pavojų žmonių sveikatai, tuo tarpu nukentėti galima dėl netinkamo elgesio su radioaktyviuoju šaltiniu, interviu Sputnik Lietuva metu sakė energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius.

Ekspertas paaiškino, kas yra radiacija ir kodėl žmonės jos bijo.

"Radiofobija — tai pagrindinių dalykų nežinojimas. Pagrindiniai dalykai paprastai nebūna sudėtingi. Kalbant apie branduolinę mediciną, kaip panaudoti radiaciją žmogaus labui, klasikai sakė: "Tas, kas trukdo, mums padės". Šiuo principu branduolinės medicinos gydytojai ir dirba", — sakė Marcinkevičius.

Строительство Белорусской АЭС, архивное фото - Sputnik Lietuva
Nausėda apgailestauja dėl Latvijos sprendimo pirkti elektrą iš Astravo AE

Jo nuomone, žmones gąsdina įvairiausi žiniasklaidos pranešimai radioaktyvumo tema, nes jie neturi supratimo apie jos matavimo vienetus. Marcinkevičius papasakojo, kad radiologijoje yra rentgenas, bekerelis, kiuri, grėjus ir sivertas.

"Bekereliai arba kiuri mums praneša apie galimą radiacijos šaltinio pavojų. Jei neatsargiai su juo elgsimės, mes prisidarysime žalos", — sako ekspertas.

"Tam, kad radiacija pakenktų, reikalingas ne tik radioaktyvus šaltinis, reikia tam tikro būdo, kad žmogaus kūnas būtų netoliese ir kažkokiu būdu sugertų šį radioaktyvumą. Kalbant apie radioaktyvumą, jis visada yra. Mes su juo gyvename", — aiškino jis.

Marcinkevičius paneigė žodžius, kad bet kokia radiacija yra kenksminga. Ji nuolat yra gamtoje ir šalia jos gyvena gyvūnai, augalai ir žmonės, tačiau nieko blogo neatsitiko, sako jis.

"Jokiu būdu ne visa radiacija gali pakenkti žmonių sveikatai. Yra natūrali riba, ir jei pradedame ją viršyti, pradedame kalbėti apie radiaciją. <...> Kad patirtume radioaktyviosios medžiagos žalą, turime su ja sąveikauti", — aiškino ekspertas.

Marcinkevičius išsamiau papasakojo apie radiacijos matavimo vienetus ir kaip jie siejami su spinduline liga.

"Bekerelis ir kiuri — tai paties radioaktyvaus šaltinio charakteristika. Tai potencialus pavojus, kuris neturi įtakos mums, jei esame pakankamai nutolę nuo radioaktyviųjų šaltinių vietos. Grėjus — faktinė gaunama dozė. Sivertas — ta pati dozė, tačiau apskaičiuojant jos daromą žalą organizmui. Ką mes vadiname ūmine spinduline liga? Vidutinė žmogaus natūralios radiacijos apkrova vidutiniškai yra 2,4 milisivertai per metus. Jei esame aplinkoje, kurios radioaktyvumas yra mažesnis, tada su mūsų sveikata viskas gerai, jei daugiau — tada turėtume susimąstyti. Tai nėra ribinė vertė, o tiesiog vidutinė", — sakė jis.

Белорусская АЭС, архивное фото - Sputnik Lietuva
Lietuva išsirinko idiotiškiausią "energetinio saugumo" variantą, tikina ekspertas

Avarija Černobylio AE, anot Marcinkevičiaus, sudarė papildomą 0,002 milisivertų per metus apšvitą, o tai visos planetos mastu nieko nereiškia. Branduolinė energija per metus išskiria 0,0002 milisivertus, o tai, pasak eksperto, nekenkia žmonėms.

"Jokios žalos iš atominės energijos gauti negalime, todėl nebijome atominės elektrinės, jei ji dirba įprastu režimu", — teigė jis.

Be to, ekspertas paaiškino, kokiu atveju žmogus gali mirti nuo spindulinės ligos be medicinos įsikišimo. Anot jo, paveikti galinčios dozės turėtų viršyti bent tris – penkis grėjus, kurios per 30–60 dienų gali sukelti mirtį. Tačiau jei nervų sistema bus pažeista švitinant daugiau nei 15 grėjų, pakaks ir kelių parų.

Naujienų srautas
0