Spėjama, kad iš viso kelyje stovėjo apie 2-2,5 mln. žmonių. Lietuvos teritorijoje Baltijos kelyje dalyvavo apie 785–810 tūkst. žmonių su daugiau kaip 60 tūkst. automobilių. 425–510 tūkst. akcijos dalyvių buvo apie 204 km ilgio kelyje Vilnius–Latvijos siena, o kiti — dar apie 300 tūkst. — dėl transporto kamščių nepasiekę numatytos vietos sudarė Baltijos kelio atšakas.
Baltijos kelio akcijos metu Lietuvoje susidarė daugiausia viena kryptimi važiuojančių automobilių eilių, ilgiausia transporto "grūstis" ir buvo daugiausia iš lėktuvų išbarstytų gėlių. Šiai akcijai pasibaigus, o kai kur ir iki jos, vyko mitingai. Pastatyta apie 50 kryžių, koplytstulpių, atidengta paminklinių akmenų ir kitų atminimo ženklų.
Ar estai, latviai ir lietuviai — broliai?
Ar vėl draugiškai susikibs rankomis po 30 metų estai, latviai ir lietuviai? Ar neįsikibs vieni kitiems į atlapus su priekaištais ir pretenzijomis?
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Estijos prezidentę už tai net paauklėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Šiomis dienomis išaiškėjo vieša paslaptis, kad Latvija pirks elektrą iš Baltarusijos Astravo AE. Pagal Lietuvos supratimą, pirks elektrą iš Vladimiro Putino. Tokia elektra kenksminga Lietuvos ūkiui ir Lietuvos žmonių sąmonei.
Taigi, latviai mums irgi ne broliukai, kaip sakė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis. Tai dar kartą pasitvirtino.
Kas stovėjo Baltijos kelyje
Pasirodo, prieš 30 metų Baltijos kelyje stovėjo visi buvę Lietuvos vadovai. Beveik visi. Žinoma, išskyrus komunistą Algirdą Brazauską. Nors iš beveik milijono lietuvių gyvoje žmonių grandinėje galėjo būti ir keliasdešimt tūkstančių komunistų. Jau nekalbant apie komjaunuolius. Jų buvo gal keli šimtai tūkstančių. Jų tarpe gal net buvo Kauno miesto Panemunės rajono komjaunimo sekretorius Linas Linkevičius.
Tuomet, prieš 30 metų, Lietuvos žmonių dar niekas nerūšiavo į gerus ir blogus. Nerūšiavo į "kagėbyną", "kirmėlyną" ir "šunaują". Tikriausiai nereikia priminti, kas šių epitetų, skirtų savo bendrapiliečiams, faktinis autorius.
Baltijos kelyje nebuvo Valdo Adamkaus. Prezidentas Valdas Adamkus tuomet darbavosi — buvo JAV valdžios institucijų tarnautojas. Prezidentas Adamkus vienu metu negalėjo būti dviejose vietose.
Baltijos kelyje stovėjo Vytautas Landsbergis. Pačioje jo pradžioje. Prie Vilniaus katedros. Galima sakyti, prie ištakų. Tada dar ne faktinis Lietuvos vadovas. Vytauto Landsbergio dalyvavimą Baltijos kelyje galėtų paliudyti visa Lietuva. Ir paties faktinio Lietuvos vadovo autobiografinės knygos bei kino dokumentika taip pat.
Ieškoma liudytojų
Paskiepijo. Gal jau tada Vytautas Landsbergis paskiepijo Dalią Grybauskaitę? Pasirodo, ir Prezidentė, tuo metu būdama Vilniaus aukštosios partinės mokyklos dėstytoja, nekrūpčiojo ir taip pat stojo į Baltijos kelią. Tiesa, savo biografijos faktus vėliau pakoregavo. Faktinio Lietuvos vadovo skiepai suveikė.
Kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė 1989 metais gyveno Vilniaus Fabijoniškių rajone. Baltijos kelio grandinė driekėsi per Šeškinės kalną, ten, pasak jos, ji ir prisijungė. Kaip prisiminė D. Grybauskaitė, nežinoti apie Baltijos kelią buvo neįmanoma, nes žinia ėjo iš lūpų į lūpas, apie jį kalbėjo ir Lietuvos radijas, rašė Sąjūdžio spauda. Nežinoti tikrai buvo neįmanoma.
Tik būtų labai įdomu žinoti, ar atsiras nors vienas, kuris tada stovėjo greta Dalios Grybauskaitės? Nekrūpčiokit — paliudykit!
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
