VILNIUS, rugpjūčio 20 — Sputnik. Antradienį Seimas nusprendė iš naujo svarstyti Miškų įstatymo pataisas, kurias vetavo prezidentas Gitanas Nausėda, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Liepos menesį Seimas priėmė Miškų įstatymo pakeitimo įstatymą, nustatantį, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek miškų ūkio paskirties žemės, kad bendras jiems priklausančių miškų ūkio paskirties žemės sklypų plotas nebūtų didesnis nei 1500 ha.
Pataisų iniciatoriai teigė, kad tokiu būdu siekiama išvengti miškų ūkio paskirties žemės koncentracijos, krypstančios į intensyvų miškininkavimą, ir sumažinti neigiamą pramoninio miško kirtimo įtaką aplinkosaugai.
Pasak prezidento, nustatant apribojimus įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypus yra sukuriamos nevienodos ūkinės veiklos sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad kai kurie ūkinės veiklos subjektai jau gali būti įsigiję miškų ūkio paskirties sklypų plotų anksčiau, kai 1500 ha ribojimas nebuvo taikomas.
Nausėda siūlo laikyti nepriimtomis Miškų įstatymo pataisas, ribojančias asmenų galimybę įsigyti miškų ūkio paskirties žemės.
Už tai, kad Miškų įstatymo pataisų projektas būtų svarstomas iš naujo, balsavo 74 Seimo nariai, už siūlymą laikyti įstatymo pataisas nepriimtomis — 3 parlamentarai.
Projektas bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Kaimo reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama sugrįžti rugpjūčio 22 dieną.
Anksčiau Sputnik Lietuva autorius Jurgis Nevėžietis jau rašė, kad Lietuvoje siūloma keisti miško naudojimo apmokestinimą, pagal kurį mokesčiai slėgs nebe miškus eksploatuojančių, bet jiems augti leidžiančių savininkų pečius.
Pažymima, kad 2018 metais buvo nurodomas 33,3% krašto miškingumas, bet bėda ta, kad šie skaičiai neatspindi realios situacijos, mat "miškams" priskiriamos tiek iškirstos, tiek brūzgynais apaugusios, ar tiesiog dirvonuojančios žemės. Todėl tikrovę atitinkančių duomenų paprasčiausiai nėra.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis Aplinkos ministerijos teikiamą Miškų įstatymo pataisą pavadino "nelogiška" tiek gamtosaugos, tiek plačiųjų visuomenės sluoksnių sveikatingumo požiūriu. Tačiau iš šito be abejonės pasipelnys medienos verslu besiverčiantys stambieji savininkai, kurių interesus, Nevėžiečio nuomone, tenkina Lietuvos valdžia.
