Estijos vadovės Kersti Kaljulaid vizitą Maskvoje jis laiko "asmeniniu Estijos reikalu". Pats Nausėda neketina to daryti. Lietuva visais būdais rems opozicijos protestus Honkonge prieš Kinijos vyriausybę.
Lietuvos prezidento vizitas Estijoje "sudėliojo visus taškus ant i" ir išsklaidė iliuziją, kad užsienio politikos vektorius pasikeis. Oficialus Vilnius tęs Dalios Grybauskaitės užsienio politiką. Kiekviename žingsnyje bus šaukiama apie Ukrainos nepriklausomybę ir suverenitetą. Bus remiami opozicijos judėjimai Rusijoje ir Kinijoje. Dėl Astravo AE visais lygmenimis bus sabotuojami geri kaimyniniai santykiai su Baltarusija. Belieka tik oficialiai paskirti buvusią Dalią Grybauskaitę vyriausiąja prezidento Gitano Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais.
Estija Lietuvai — ne autoritetas
Pažymėtina, kad Lietuvos prezidentas išreiškė nepritarimą Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizitui į Maskvą ne tik namuose, apibendrindamas vizito Taline rezultatus, bet ir pačioje Estijoje. Į klausimą "kodėl ji nuvyko susitikti su Putinu?" Kaljulaid atsakė, kad "sprendimus dėl Europos santykių su Rusija turėtų priimti ne tik įtakingiausios ES šalys, bet ir bendrijai priklausančios Baltijos šalys".
"Aš supratau šito sprendimo logiką, nes ji buvo labai aiškiai išdėstyta. Ta logika yra tokia: kodėl mes leidžiame kitoms valstybėms spręsti apie Europos su Rusija santykius, o ne mums. Juk mes irgi ES dalis, tai jeigu gali kalbėti kiti, mes galime kalbėtis ir patys. Tai tokia buvo jos logika", — kalbėjo prezidentas.
Taigi, Nausėda leido suprasti, kad Estija Lietuvai nėra autoritetas, ir tokius svarbius sprendimus užsienio politikoje reikėtų priimti atsižvelgiant į kaimynių, su kuriomis jie stovėjo petys į petį Baltijos kelio grandinėje prieš 30 metų, nuomonę. Ir kad šie incidentai nepasikartotų, reikia dažniau susitikti Baltijos šalių prezidentų lygiu ir parengti bendrą poziciją visais užsienio politikos klausimais, įskaitant konsultacinius forumus tarp Baltijos šalių.
Taigi, kalbant apie netoli Lietuvos sienos statomą Astravo AE, tarp Baltijos šalių nėra vienybės. Lietuva kategoriškai priešinasi šiam projektui ir reikalauja, kad visa ES nepirktų elektros energijos iš Astravo AE, o Ryga ir Talinas, lyg tyčia, paskelbė, kad Vilnius jiems neturėtų nurodinėti, ką pirkti, ir planuoja sudaryti sutartis su Baltarusijos energetikos kompanijomis. Ir visa tai vyksta tokios reikšmingos datos kaip 30-osios Baltijos kelio metinės, kurios metu visos pasaulio opozicijos yra lygios, išvakarėse.
Baltijos kelias prieš Šilko kelią
Net tolimame Honkonge pabrėžiama Baltijos šalių vienybė. Sukakties išvakarėse Kinijos opozicija yra pasirengusi pakartoti Baltijos šalių "nesmurtinio pasipriešinimo režimui" patirtį.
"Baltijos kelias buvo įkvepiantis įvykis daugeliui laisvės kovotojų visame pasaulyje. Tai demonstruoja solidarumo ir nesmurtinio socialinio judėjimo galią", — Lietuvos žiniasklaida citavo Džošuą Vongą, vieną iš protesto judėjimo Honkonge lyderių.
Lietuvos žiniasklaida entuziastingai skelbia, kad jau penktadienį, kai trijų Baltijos valstybių patriotai bandys pakartoti prieš 30 metų vykusį įvykį, Honkonge nusidrieks gyva 40 kilometrų grandinė, įkvėpta Kinijos opozicijos.
Atviras protestuotojų iš Vilniaus palaikymas neliks nepastebėtas oficialiojo Pekino. Kai Lietuvos vyriausybės pareigūnai kreipsis dėl leidimų tiekti maistą Kinijai, Pekinas primins draugiškus Dalai Lamos priėmimus Seime ir Prezidento rūmuose, Tibeto aikštę Vilniuje ir moralinę paramą mitingams Honkonge.
Oficialus Pekinas jau pareiškė, kad "kai kurių užsienio pajėgų veiksmai, susiję su Rusijos reikalais, ir padėtis Honkonge yra tarsi du vandens lašai ir yra tipiškas kišimasis į vidaus reikalus bei hegemonijos pasireiškimas". Apie tai naujienų agentūrai "Xinhua" pranešė oficialus Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Gen Šuanas.
Maskva taip pat padarys atitinkamas išvadas po naujausių Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pareiškimų, kai priims strateginius sprendimus prekybos ir ekonomikos klausimais.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
