VILNIUS, rugpjūčio 22 — Sputnik. Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad informacija, sutrukdžiusi Seimo narei Irinai Rozovai gauti prieigą prie įslaptintos informacijos, netrukdo jam dirbti koalicijoje su frakcija "Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga", kurią sudarė "LLRA-KŠS", kuriai atstovauja deputatė.
Apie tai Skvernelis pasakė vyriausybėje. Jo kalbos transliacija skelbiama Facebook.
Anksčiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Laurynas Kasčiūnas, Gabrielius Landsbergis ir Arvydas Anušauskas reikalavo paviešinti duomenis apie priežastis, dėl kurių Seimo narei Irinai Rozovai nebuvo leista dirbti su įslaptinta informacija. Pareiškime teigta, kad praėjusių metų sausį Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo neklasifikuotą Valstybės saugumo departamento (VSD) laišką su informacija apie tai, kodėl Rozovai nebuvo leista naudotis svarbiais duomenimis.
Konservatoriai teigė, kad šie duomenys gali kelti "grėsmę" Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Vėliau Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGK) vadovas Dainius Gaižauskas pareiškė, kad būtina išsiaiškinti, ar tam tikri politikai, turintys prieigą prie žvalgybos, bandė ja manipuliuoti, kad gautų asmeninę politinę naudą.
"Šioje istorijoje taip pat labai svarbu nustatyti su NSGK susijusias aplinkybes: ar tam tikri politikai, turėję visą žvalgybinę informaciją, nebandė ja manipuliuoti siekdami asmeninės politinės naudos, kodėl buvęs NSGK pirmininkas galimai slėpė informaciją nuo Seimo NSGK narių ir kodėl jis tąsyk nesiėmė ryžtingų veiksmų I.Rozovos atžvilgiu", — rašė Gaižauskas savo Facebook puslapyje.
NSGK posėdis dėl Rozovos dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje
Praėjusią savaitę buvo surengtas neeilinis Seimo NSGK posėdis dėl VSD pateiktos informacijos, susijusios su Rozovos ir Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos veikla Tbilisyje.
NSGK nusprendė, kad Rozovos veikla kėlė grėsmę šalies nacionaliniam saugumui.
Interviu Sputnik Lietuva Seimo narė Irina Rozova pareiškė, kad nerimą Seime sukėlė Gruzijos Parlamento atstovo laiškas, kuriame atkreipiamas dėmesys į tai, kad ji dalyvavo šiame renginyje. Rozova kolegų reakciją laiko netikėta, ypač atsižvelgiant į tai, kad sesija vyko beveik prieš du mėnesius.
Tam, kad Lietuvos Seimo narys galėtų vykti į komandiruotę, jis turi gauti valdybos leidimą ir parašyti prašymą. Rozova pabrėžė, kad buvo laikomasi visų procedūrų, ir jai buvo pasakyta "taip, prašom".
Konservatorių partija garsėja savo rusofobine pozicija bei antirusiškomis iniciatyvomis. Parlamentarai pasiūlė legalizuoti sovietų karių paminklų griovimą, pripažinti Lietuvos komunistų partiją "nusikalstama organizacija" ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".
Birželio pabaigoje konservatoriai kreipėsi į Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį prašydami nutraukti ryšius su Tarpparlamentine ortodoksų asamblėja, nes organizacija tariamai nukrypo nuo savo pradinių tikslų ir tapo "Rusijos vystymosi pasaulyje platforma".
Interviu Sputnik Lietuva religijotyrininkas, Rusijos mokslų akademijos Europos instituto tyrinėtojas Romanas Lunkinas pažymėjo, kad Lietuvos "demaršai" yra nereikšmingi, nes asamblėjoje dalyvauja dešimtys šalių. Anot jo, Lietuvos politikai laikosi rusofobinės politikos, siekdami įgyti politinių taškų.
