VILNIUS, rugpjūčio 28 — Sputnik. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Szymon Szynkowski vel Sęk palygino "Nord Stream-2" dujotiekį su Molotovo-Ribentropo paktu, praneša RIA Novosti.
Diplomatas priminė, kad prieš dešimt metų Rusijos vadovas Vladimiras Putinas dalyvavo Lenkijoje vykusiuose atminimo renginiuose, skirtuose Antrojo pasaulinio karo pradžios 70-osioms metinėms paminėti. Tuo tarpu Rusijos delegacija nebuvo pakviesta į 80-mečio jubiliejų, kitaip nei Lenkijos ES, NATO ir Rytų partnerystės sąjungininkės. Be to, buvo pakviesta ir Vokietija.
Lenkijos užsienio reikalų viceministras teigė, kad ankstesnė Lenkijos vadovybė turėjo "melagingų vilčių" Rusijos Federacijos atžvilgiu.
"Sunku nesusidaryti tokio įspūdžio, jei prezidentas Putinas atvyktų čia, pasakytų kalbą, kurioje... jis atkreiptų dėmesį į kritišką Rusijos požiūrį į Molotovo-Ribentropo paktą, o vėliau būtų pradėtas tiesti dujotiekis, galintis priminti tokią konotaciją", — sakė jis.
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius teigė, kad Rusijos ir Vokietijos susitarimas dėl "Nord Stream-2" statybos "kenkia" ne tik Baltijos šalims ir Lenkijai, bet ir visai Europai.
Szynkowski taip pat išreiškė viltį, kad įgyvendinti projekto neleis JAV.
Interviu Sputnik radijui politologas, istorijos mokslų kandidatas Michailas Smolinas teigė, kad Lenkija nori uždėti "juodą žymę" ant Rusijos dujų projekto. Anot jo, Varšuva palaiko Amerikos prezidentą Donaldą Trampą, kuris priešinasi "Nord Stream-2", versdamas europiečius pirkti suskystintas gamtines dujas.
"Nord Stream-2" yra ekonominis projektas, padėsiantis Rusijai, Vokietijai ir visai ES gauti pigias Rusijos dujas ir plėtoti ekonomiką", — pabrėžė ekspertas.
Molotovo-Ribentropo paktas
Nepuolimo sutartį tarp Vokietijos ir Tarybų Sąjungos 1939 metų rugpjūčio 23 dieną Maskvoje pasirašė užsienio reikalų ministrai Joachimas von Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas. Paktas buvo sudarytas dešimties metų laikotarpiui, su galimybe automatiškai pratęsti jį penkeriems metams.
Kaip pažymėjo Rusijos karinės istorinės draugijos mokslinio skyriaus vadovas Jurijus Nikiforovas, Molotovo-Ribentropo paktas yra demonizuojamas Baltijos šalyse, kad būtų pateisinta "sovietinės okupacijos" koncepcija, kuria grindžiamas šiuolaikinių Baltijos šalių valstybingumas.
Interviu Sputnik Lietuva, Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto Užsienio regioninių studijų ir užsienio politikos katedros vyresnysis dėstytojas dr. Vadimas Truchačiovas teigė, kad antirusiška retorika suaktyvėja Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metinių išvakarėse. Anot jo, pateikdamos priešiškus pareiškimus apie šį susitarimą, Baltijos šalys ir Lenkija nori atitraukti dėmesį nuo savo pačių nesąžiningo elgesio prieš 80 metų.
"Lenkija buvo pirmoji šalis, pasirašiusi nepuolimo sutartį su Vokietija — dar 1934 metų sausio mėnesį. Visos šalys pasirašė nepuolimo sutartis, be to, tokias, kad jas galima aiškinti kaip sąjungininkių sutartis", — pabrėžė jis.
Jo manymu, spekuliuodamos praeitimi, šios šalys tikisi gauti ES finansavimą, kad apsaugotų sienas su Rusija.
Baltijos šalių valdžia nuolat skelbia, kad kovoja su "sovietinės okupacijos" padariniais, ir reikalauja atlyginti "žalą", o Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo nieko reikalauti.
Maskva ne kartą pareiškė, kad Baltijos šalių prisijungimas prie TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės punktui.
Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į respublikų teritoriją ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinė valdžia.
"Nord Stream-2" projektas
Projektu "Nord Stream-2" numatoma tiesti dvi dujotiekio atšakas, kurių bendras ilgis — 55 mlrd. kubinių metrų dujų.
Šias atšakas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją žadama nutiesti per metus. Iš pradžių buvo planuojama, kad dujotiekis bus tiesiamas per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis arba išskirtines ekonomines zonas.
Statybas planuojama baigti iki šių metų pabaigos.
Tuo tarpu Danija, kitaip nei kitos šalys, vis dar nedavė leidimo statyboms.
Projektą remia Vokietija ir Austrija, besidominčios patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija, kurios vyriausybė valdo 30 procentų bendrovės "Kvaerner", vieno iš statybos rangovų, akcijų.
Statybai priešinasi Ukraina, bijodama prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, taip pat Lietuva, Latvija ir Lenkija, kurios projektą laiko politiniu.
JAV taip pat kritikuoja "Nord Stream-2" statybą, nes siekia tiekti suskystintas gamtines dujas Europai.
Rusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad "Nord Stream-2" yra išimtinai ekonominio pobūdžio ir skirtas pagerinti Europos energetinį saugumą. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova galimas sankcijas projektui pavadino nauju rusofobijos etapu.
