Lietuva stengiasi sukurti tarptautinę koaliciją prieš Astravo rajone statomą Baltarusijos atominę elektrinę. Tam, globojant buvusiam Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui, buvo surengta "energetikos konferencija". Bet, sprendžiant iš šio renginio darbotvarkės, teisingiau jį vadinti ne "energetikos", o "politikos konferencija".
Apskritai, atominės elektrinės statybos Baltarusijoje tema yra ne politika, o ekonomika ir energetika.
Lietuvos pareigūnai ilgą laiką priešinosi Baltarusijos atominės elektrinės statybai. Neigiamo požiūrio į naująją elektrinę priežastys taip pat slypi politinėje, o ne techninėje ar ekonominėje plotmėje.
Nuosava Ignalinos AE, kuri anksčiau buvo eksploatuojama Lietuvos, leido šaliai būti ne tik energetiškai nepriklausomai, bet ir eksportuoti elektrą į kitas šalis. Tai buvo ypač naudinga ekonomikai, nes buvo gaunama pajamų iš eksporto ir buvo galima sumažinti tarifus vidaus vartotojams. Tai, savo ruožtu, sumažino visų šalyje pagamintų prekių savikainą ir darė jas konkurencingas užsienio rinkose.
Tačiau Europos Sąjungos reikalavimu Lietuva 2009 metų gruodžio 31 dieną uždarė Ignalinos AE ir tapo elektros energijos importuotoja. Vien tik iš Baltarusijos nuo 2010 metų pradžios iki 2019 metų birželio Lietuva iš viso nupirko 232,3 mln. USD vertės elektros energijos, kas palyginti nedidelei Lietuvai tikrai nemažas kiekis.
Ko gero, Lietuvos vadovybei kilo nuoskaudų dėl to, kad savo atominę elektrinę jie uždarė, o kaimynai pastatė naują ir dabar visapusiškai pasinaudos visais šio objekto privalumais.
Be to, Baltarusijos atominę elektrinę stato bendrovė "Rosatom", o Lietuvos politikai deda lygybės ženklą tarp TSRS laikų elektrinių ir naujosios atominės elektrinės. Visa tai lėmė, kad Lietuva priėmė įstatymą, draudžiantį pirkti Baltarusijos elektrą po to, kai respublikoje bus pradėta eksploatuoti atominė elektrinė. Dabar Lietuva bando įtikinti kitas šalis priimti panašius draudimus. Tačiau tai bus sunku.
Taigi, santykius su Lietuva ir Latvija jau iš esmės pablogino SGD terminalo istorija, kurią Vilnius, pasak buvusio Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovo, Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje Antano Valionio, apgaule pasistatė savo teritorijoje, o ne šalia Rygos. Todėl vargu ar Latvijos politikai palaikys Lietuvą.
O svarbiausia, kad ekonomiškai naudinga pirkti elektrą iš Baltarusijos. Net pati Lietuva, kaip rodo statistika, tai darys iki paskutinio momento — iki atominės elektrinės paleidimo. Be to, padidėjusios pirkimų apimtys 2018-2019 metais rodo, kad Lietuvai yra pelninga importuoti elektrą būtent iš tų šalių, kurias ji kritikuoja politiniu lygmeniu: iš Rusijos ir Baltarusijos.
Latvija taip pat perka elektrą iš Baltarusijos ir nesiruošia jos atsisakyti net pradėjus eksploatuoti atominę elektrinę. Ryga šia prasme yra daug pragmatiškesnė nei Vilnius. Ji neketina ginčytis su Minsku, o verčiau nori gauti papildomų galimybių padidinti Baltarusijos prekių tranzitą per Latvijos uostus.
Be to, Latvijos įmonės gali bandyti užsidirbti pinigų perparduodamos Baltarusijos elektros energiją "Nord Pool" biržoje, kuri jau tampa pagrindine prekybos elektra platforma regione. Latvija galės pirkti elektros energiją iš Baltarusijos, o vėliau parduoti ją Lietuvai. Taigi elektra bus nuasmeninta ir tikrai nebus įmanoma suprasti, ar jos kilmė yra "dujinė", ar "atominė".
Taip, Lietuvos Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį "į šalį negali patekti elektra iš trečiųjų šalių, kuriose veikia nesaugios atominės elektrinės". Tačiau elektra, oficialiai perkama per vertybinių popierių biržą, turės tą kilmės šalį, kur bus įregistruota pardavėjo įmonė. Taip, pavyzdžiui, atsitiko su "Jamal SGD" projekto rusiškomis dujomis. Pagrindiniam šio projekto akcininkui — bendrovei "Novatek" — taikomos JAV sankcijos. Bet jau pati pirmoji SGD partija pateko į Amerikos rinką būtent dėl to, kad pakeliui kelis kartus pakeitė savininką ir jau buvo gabenama kaip Prancūzijos kompanijos "Engie" produktas.
Apskritai idėja sukurti šalių koaliciją prieš Baltarusijos atominę elektrinę atrodo tiesiog laukinė. Europos vadovai daugelį metų kalbėjo apie laisvosios prekybos zonų kūrimą, apie būtinybę pašalinti kliūtis prekių ir paslaugų judėjimui. Nepamirškite, kad pati ES pasitraukė iš Europos anglių ir plieno asociacijos — ekonominės organizacijos, sukurtos rinkoms suvienyti. O Lietuvos politikai dabar atvirai ragina diskredituoti vieną iš elektros energijos rinkos dalyvių, mėgindami iš jo atimti galimybę parduoti savo prekes.
Šiuo atžvilgiu Minskas turėtų aktyviai ginti savo interesus Europos institucijose, pavyzdžiui, kelti bylas Lietuvai dėl konkurencijos taisyklių pažeidimo.
Pavojus yra tas, kad tarp Baltarusijos ir Latvijos nėra tiesioginių elektros linijų, jos eina per Lietuvą. O Vilnius jau turi infrastruktūros analizės pasienyje su kaimyninėmis valstybėmis patirtį ir, kaip parodė praktika, tik Europos teismai gali priversti Lietuvą to atsisakyti.
Svarbu suprasti, jog Lietuva dabar bando sudaryti įspūdį, kad "visas civilizuotas pasaulis" priešinasi Baltarusijos atominei elektrinei. Nors iš tikrųjų taip nėra: TATENA nemano, kad statoma atominė elektrinė yra "grėsmė visai žmonijai", kaip pateikė Lietuvos politikai, o visų šalių verslas noriai pirks Baltarusijos elektrą, jei ji bus parduota konkurencingomis kainomis.
Taigi, Minskas turės daug sąjungininkų, gindamas savo interesus Europos valdžios institucijose.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
