Neįprastas ir sunkiai suprantamas elgesys paprastai turi keletą priežasčių. Paprastai vieną, na, daugiausiai dvi. Tokios, kurios verčia jus "laužyti galvą", griauna logiką ir neleidžia rasti atsakymų, iš esmės paaiškinamos kvailyste. Šį "gamtos stebuklą" suvokti yra sunkiausia. Tačiau yra ir kitų variantų. Pavyzdžiui, prancūzai jau seniai pastebėjo: jei vyras pradeda elgtis taip, kad neaiškus jo veiksmų tikslas, tuomet reikia ieškoti sijono. Na, bent jau anksčiau taip buvo, rašo Sputnik radijo autorius Piotras Malejevas.
"Cherchez la femme" pasirodė Lietuvos diplomatinių tarnybų darbe. Jų dėmesio objektu tapo rašytoja Rūta Vanagaitė. Prisimenate to paties pavadinimo kino juostą — "Ieškokite moters"? Visi sveikina vienas kitą, linki laimės naujaisiais metais, geria šampaną ir išsiskirsto. Tada viena sušunka: "Palaukite, tai kas gi nužudė?"
Ir šventinės nuotaikos kaip nebuvę. Taip atsitiko ir čia. Lankstėsi, dūsavo, kabino lentas — čia žuvo tiek žydų, čia tiek. O šita Rūta ėmė ir parašė, kas būtent juos nužudė. Ir ten kalbama ne visai apie "hitlerius-stalinus". Ne, mes, be abejo, šiek tiek įtarėme, kad paprasti Lietuvos žmonės tai darė, bet kam gi šitaip — knygas rašyti?
Natūralu, kad Lietuvoje, kur ši tema yra draudžiama, Rūta akimirksniu nusidažė tomis spalvomis, kuriomis pati piešė. Kiti ant jos gausiai užpylė raudonų dažų, neva, atsirado čia raudonųjų gynėja bei valstybės pamatų griovėja ir apskritai "Kremliaus idėjų vykdytoja". Tarnybos pradėjo pilietę stebėti ir sekti. Knygas atėmė valstybė, o bendražygis Vytautas Landsbergis (tas pats) pasiūlė rašytojai susirasti drebulę, virvę ir išgelbėti pasaulį nuo savo buvimo.
Vanagaitė neiškentė ir parašė atvirą laišką užsienio reikalų ministrui. Aš, sako, viską suprantu, bet atsisakau tokios priežiūros. Kad ir kur pasirodyčiau su kalbomis, diplomatinių skyrių darbuotojai stovi už užuolaidų ir viską užrašinėja. O po to rašo jums ataskaitas. Gal išlaisvinkime juos nuo šios sunkios naštos ir perkelkime dėmesį į kitą objektą? Neieškok "raudonosios Rūtos", "Cherchez la femme" turėtų būti įvairovė. Ir apskritai, kas per KGB manieros?
O Užsienio reikalų ministerija atsako: "Ką jūs, kaip jūs galėjote galvoti apie tokį dalyką? Mes juk geri. Sąžiningi. Mes tiesiog turime būti visuose renginiuose, kuriuose kalba Vanagaitė. Tik ne todėl, ką jūs pamanėte. Mes esame Lietuvos diplomatai, mes tiesiog privalome dalyvauti visur, kas lietuviška, už Lietuvos ribų. Pagyvenkite svetimame krašte, pajauskite namų ilgesį — ko gero, greitai pradėsite lankytis visur iš eilės.
Na, be abejo, atsiskaityti mes taip pat privalome, mes juk esame valstybės tarnyboje, todėl ir konspektuojame. Ir apskritai, kodėl jūs mus šmeižiate? Kremlius paprašė?"
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
