Taip aiškina naujų partijų kūrėjai. Nusivylėte partijomis? Įkursime jums dar vieną.
Naujo politinio judėjimo kūrimas
Praėjusį ketvirtadienį Vilniuje buvo paskelbta apie naujo politinio judėjimo kūrimą, kurio iniciatorių gretose ir ilgametis konservatorius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos narys Rimantas Jonas Dagys.
Kvietimą burtis į bendrą naują politinį judėjimą pasirašė 40 žmonių, tarp jų ir rinkimuose į Europos Parlamentą dalyvavęs profesorius Vytautas Radžvilas.
Rimantui Jonui Dagiui partinė statyba pažįstama. Juk jis kažkada buvo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys. Ir ne šiaip eilinis. Buvo LSDP tarybos narys. Net LSDP pirmininko pavaduotojas. Vėliau įsteigė "Socialdemokratija 2000" partiją ir tapo jos pirmininku. Dalyvavimas Lietuvos politiniame gyvenime šiai partijai nebuvo sėkmingas. Negauta vietų nei 2000 metų, nei 2004 metų Seimo rinkimuose. Rimanto Jono Dagio "socialdemokratiškas" entuziazmas išblėso ir tada ponas nudreifavo į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partiją.
Tačiau TS-LKD Priežiūros komitetas šių metų birželio pabaigoje sustabdė Dagio narystę partijoje vieneriems metams ir uždraudė kandidatuoti artimiausiuose Seimo rinkimuose, šiam prabilus apie TS-LKD vadovybės atstovų spaudimą dėl jo elgesio priimant Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas. Vėliau pats parlamentaras paskelbė ne tik stabdąs savo narystę partijoje, bet ir atskleidė planus kurti naują konservatizmo idėjomis paremtą politinę jėgą. Kaip tarė, taip ir daro.
Lietuvos filosofas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Vytautas Radžvilas partinėje statyboje taip pat nėra naujokas.
Vytautas Radžvilas 1988 metais buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Taip pat priklausė vadinamam Sąjūdžio klubui. Šis klubas buvo net sukūręs alternatyvią Sąjūdžio programą. Tačiau ji nebuvo net svarstoma Sąjūdžio Seime.
Vėliau ponas Radžvilas su dideliu entuziazmu tapo vienas iš Lietuvos liberalų sąjungos steigėjų, 1990–1993 metais buvo jos pirmininku. Politinė partija Lietuvos liberalų sąjunga vėliau ne kartą transformavosi bei skilo į kelias liberalų partijas. Ponas Vytautas Radžvilas jų veikloje nebedalyvavo. 2016 metais Vytautas tapo vienu iš sąjūdžio "Vilniaus forumas" steigėjų.
Šiais metais su Visuomeniniu rinkimų komitetu "Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!" profesorius Vytautas Radžvilas mėgino pakliūti į Europos Parlamentą. Rinkimai profesoriui nebuvo sėkmingi. Europos Parlamentas liko be profesoriaus iš Lietuvos.
TS–LKD nebedarant to, ką žadėjo, atsirado erdvė naujai politinei jėgai.
Rinkimai Lietuvoje niekada nesibaigia. Rinkimams reikalinga partija. Ir kad rinkėjai turėtų iš ko rinktis, ir kad renkamieji turėtų politinį juridinį darinį savo rinkiminei kampanijai organizuoti. Lietuvos politinio gyvenimo klasika.
Praėjusią savaitę naujai kuriamo politinio darinio pristatyme dalyvavo ir daugiau su nacionalistinėmis idėjomis siejami asmenys: psichoterapeutas Gintautas Vaitoška, sąjūdietis ir paminklosaugininkas Romas Pakalnis, politologas Vytautas Sinica bei Lietuvos atsargos karys Algimantas Valaitis.
Šie asmenys, įskaitant Seimo narį Rimantą Joną Dagį ir filosofą Vytautą Radžvilą, ir sudaro naujo politinio judėjimo iniciatyvinę grupę.
Naujos politinės jėgos iniciatorių teigimu, partija užpildys krikdemiškąją, konservatoriškomis vertybėmis paremtą politinę nišą, kurią, pasak Vytauto Sinicos, išdavė TS–LKD.
Jauniausias šio kuriamo politinio darinio entuziastas — politologas Sinica — net išsakė viešą padėką Tėvynės Sąjungai. Pasak Sinicos, Tėvynės Sąjunga nebedaro to, ką žadėjo daryti, todėl Lietuvos politinėje arenoje atsirado erdvė naujai politinei jėgai, kuri galėtų išpildyti Tėvynės Sąjungos pažadus ir išsikeltus, bet neįgyvendintus tikslus.
Partijos kūrimo pristatyme nemažai dėmesio buvo skirta šeimos vertybių puoselėjimui.
"Visuotinė tautos valia priimta Konstitucija skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Lietuva privalo vadovautis šiuo principu. Tik puoselėdami Lietuvą kaip savo šeimą galime padėti jai tapti šalimi, kurioje jos piliečiai trokšta gyventi ir kurti", — skelbiama kvietime jungtis prie naujos politinės jėgos.
Kvietime išskiriamos ir kitos vertybės, kuriomis, pasak partijos iniciatorių, turi būti grįsta valstybė: istorinės atminties išsaugojimas, krikščioniškųjų vertybių išsaugojimas, prigimtinių žmogaus teisių ir laisvių saugojimas, valdžios tarnystė visuomenės bendrajam gėriui, dorybės puoselėjimas, saugojama gamta, inovacijų nauda, atvira valstybė, sąžininga teisė ir kitos.
Naujas judėjimas gali būti "valstiečių" gelbėjimosi valtis
Į naujo politinio darinio steigimą sureagavo Gabrielius Landsbergis. Jo manymu, steigiamas krikdemiškas judėjimas gali būti "valstiečių" gelbėjimosi valtis.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad paskelbtas siekis steigti naują krikdemišką partiją gali būti kai kurių "valstiečių" kuriama "gelbėjimosi valtis", jei 2020 metais vyksiantys Seimo rinkimai valdantiesiems susiklostytų nepalankiai. Landsbergio teigimu, tokias prielaidas kelti leidžia tai, kad vienas iš naujos politinės jėgos iniciatorių — Vytautas Sinica — yra "valstiečiams" priklausančio Seimo nario Eugenijaus Jovaišos padėjėjas.
"Ponas Sinica yra įtakingo "valstiečio" pono Jovaišos padėjėjas. Ir čia man kyla tokia konspiracinė teorija, ar tai nėra tokia gelbėjimosi valtis kai kuriems "valstiečiams", kurie galbūt mato... Pamename, kad ponas Jovaiša sakė, kad kitame Seime liks tik 15 "valstiečių", tai jis, matyt, savęs nebeįskaičiuoja. Galbūt jis sau atsargiai kuriasi kitą judėjimuką, kuriame galėtų iš skęstančio "Titaniko" gumine valtimi išsigelbėti", — konspiratiškai pasvarstė Landsbergis.
O gal Dagio ir jo bendražygių kuriamas naujas politinis judėjimas — tik naujos politinės prasmės ir naujas savęs ieškojimas?.. Ir ne pirmą kartą. Bet, paprastai, rinkimams artėjant.
Tačiau, kad Teisingumo ministerijoje būtų registruojama nauja politinė partija, ji turi turėti 2000 steigėjų. Ar neužsibaigs partinė statyba ties šiuo neperžengiamu slenksčiu?
Vardan tos Lietuvos
Teisingumo ministerijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje įregistruotos 25 politinės partijos, vienijančios 114 501 narį.
Lyg ir yra iš ko rinktis. Tačiau panašu, kad profesoriaus Vytauto Radžvilo, buvusio konservatoriaus Rimanto Jono Dagio bei "valstiečio" Eugenijaus Jovaišos padėjėjo Vytauto Sinicos paskelbta iniciatyva kurti krikdemišką partiją nėra vienintelė šiuo metu brandinama idėja.
Dar birželio mėnesį filosofas Arvydas Juozaitis, pareiškęs, kad ketina tęsti politinę veiklą ir su įkurtu judėjimu "Lietuva yra čia" dalyvauti 2020 metų Seimo rinkimuose, planų nekeičia.
Jo teigimu, naujasis judėjimas bus paremtas kelių partijų vienijimusi, o šiuo metu vyksta derybos bei kiti reikalingi procesai.
"Dabar vyksta labai intensyvus darbas, jis nematomas ir jis neturėtų būti matomas, nes kitaip nepavyks", — sakė Juozaitis, pridūręs, jog tikisi, kad pavyks pirmąjį suvažiavimą suorganizuoti rugsėjo antrojoje pusėje.
Reaguodamas į Radžvilo, Sinicos bei Dagio naujos politinės jėgos iniciatyvą, Juozaitis neslėpė, kad bendradarbiavimą su tokia partija, jei ji bus įsteigta, jis įsivaizduotų, nors su Radžvilu Europos Parlamento rinkimuose susitarti ir nepavyko.
Visos 25 legalios politinės partijos deklaruoja, kad jos — vardan tos Lietuvos, t. y. Tėvynės labui. Bet juk kažkas turi būti, kuris dar LABIAU Tėvynės labui.
Registrų centro (RC) duomenų bazėje užregistruotas politinės partijos pavadinimas "Tėvynės labui". Šiek tiek daugiau nei prieš 3 mėnesius vykusiuose Prezidento rinkimuose būtent tokį šūkį savo rinkiminei kampanijai pasirinko premjeras Saulius Skvernelis.
Politinės partijos pavadinimas į Registrų centro duomenų bazę, kaip nurodoma, laikinai įtrauktas iki 2019 metų gruodžio 6 dienos. Ar pavadinimas "Tėvynės labui" taps nauju politinės prekės ženklu, sužinosime artimiausiu metu.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
