VILNIUS, rugsėjo 18 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Justas Džiugelis neįgaliųjų darbinimo sistemą pavadino XXI amžiaus vergove. Apie tai praneša Seimo spaudos tarnyba.
Neįgaliųjų įdarbinimo sistemos reforma pasiekė finišą — šią savaitę Seimo posėdžių salėje bus balsuojama dėl Socialinių įmonių įstatymo pakeitimų. Tačiau pastaruosius dvejus metus rengtas projektas tik imituoja rūpestį neįgaliaisiais, teigiama pranešime.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Justas Džiugelis ir Ingrida Šimonytė surengė šiai problemai skirtą spaudos konferenciją.
Šiuo metu dirba 46 798 žmonių su negalia. Iš jų tik 6 779 — socialinėse, kiti 40 000 — šio statuso neturinčiose įmonėse. Pernai socialinės įmonės iš valstybės gavo apie 30 mln. eurų dotacijų, kurių 97 proc. išleido ne paslaugoms ar darbo vietų pritaikymui, o atlyginimams sumokėti.
Tuo tarpu kitiems 40 tūkst. dirbančių neįgaliųjų per įvairias užimtumo skatinimo programas skirta apie 1,5 mln. eurų.
"Akivaizdu, kad tai nėra sąžininga visų dirbančių neįgaliųjų atžvilgiu. Taip pat tai nesąžininga įmonių, kurios ryžosi įdarbinti vienokią ar kitokią negalia turinčius žmones ir sukurti jiems darbo vietas. Iš turimų duomenų matyti, kad socialinėse įmonėse dirbantys žmonės turi ne pačią sudėtingiausią negalią. Taip pat pastebėtina, kad didžioji dalis jų dirba mažai kvalifikacijos reikalaujantį darbą, dažniausiai valytojais. Šie žmonės — tai pigi darbo jėga. Aš šį reiškinį pavadinčiau XXI amžiaus vergove", — kalbėjo Džiugelis.
Anot jo, dar prieš dvejus metus pradėjus judinti neįgaliųjų užimtumo problemas, kilo didžiulis pasipriešinimas. Socialinių įmonių darbuotojai buvo bauginami, kad po įstatymo pakeitimo jie bus atleisti iš darbo — neva Seimo nariai nori iš neįgaliųjų atimti uždarbį.
Seimo narė Šimonytė šiuo metu svarstomas Socialinių įmonių įstatymo pataisas palygino su namuose vazone augančia eglute, kuri išsikerojo ir nebetelpa. "Tačiau vietoje to, kad šeimininkai išneštų ją į lauką, nuolat apkarpo šakas. Tai problemą išsprendžia tik laikinai", — pažymėjo Šimonytė.
Jos tvirtinimu, įstatymas teigia, kad socialinių įmonių paskirtis — grąžinti žmones į darbo rinką, atgaivinti jų įgūdžius arba sukurti naujus, o ne sukurti menkai apmokamų valytojų armiją.
"Paskutiniai šių metų pirmo pusmečio duomenys rodo, kad iš viso Užimtumo tarnyboje buvo registruota per 5000 neįgaliųjų, kurie ieškojo darbo, iš jų 4700 grįžo į užimtumą. Socialinėse įmonėse iš tų žmonių įsidarbino mažiau nei 300. Kitus paėmė atvira darbo rinka. Vadinasi, mes už pumpuruojančiu būdu augantį lėšų poreikį sukuriame itin mažą poveikį neįgaliųjų užimtumui", — konstatavo Šimonytė.
Socialinė verslininkystė apima prekių gamybą ar paslaugų teikimą, siekiant išspręsti socialinę problemą ar sukurti naudą visuomenei. Socialinės įmonės gali būti didelės ir mažos, tarptautinės ir vietinės, tačiau jas visas vienija siekis sukurti didelę socialinę pridėtinę vertę naudojant verslo metodus.
Dažniausiai socialinė įmonė teikia socialines paslaugas, formuoja pilietinę visuomenę, skatina švietimą, remia mokslą, dirba aplinkos apsaugos ir išsaugojimo srityse, saugo gyvūnus arba skatina kultūrų įvairovę.
