VILNIUS, rugsėjo 24 — Sputnik. Antradienį, rugsėjo 24 dieną, prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 74-ojoje sesijoje, sakė kalbą Klimato kaitos viršūnių susitikime, praneša Prezidentūra.
Konferencijoje Nausėda pristatė Lietuvos iniciatyvą "Perėjimas prie tvaraus šildymo", kurios tikslas — sumažinti iškastinio kuro naudojimą centrinio šildymo sistemoje ir pateisinti įsipareigojimus dėl anglies dvideginio mažinimo.
Kaip pažymėjo Lietuvos vadovas, Vilnius iškastinį kurą keičia biomase ir ilgainiui ketina visiškai pereiti prie šios rūšies kuro centriniam šildymui.
"Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus biokuro dalis daugiabučių šildyme išaugo nuo 30 iki 70 proc., kai tuo pačiu metu šildymo kainos krito 30–40 procentų. Sukurta biokuro birža pademonstravo, kad tokiu būdu organizuojama prekyba yra vienas esminių elementų pereinant prie tvaraus šildymo", — sakė šalies vadovas.
Jis taip pat akcentavo klimato neutralumo programą ir siekį minimizuoti energijos gamybą iš iškastinio kuro.
Prezidentas priminė, kad Lietuva palaiko sprendimą pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, ir pakvietė energijos vartotojus tapti "žaliosios" energijos gamintojais.
"Mes plėtojame konkrečias priemones, skirtas paskatinti energijos vartotojus tapti gaminančiais vartotojais — tokiais vartotojais, kurie aktyviai ir tvariai dalyvauja elektros energijos gamyboje. Mes taip pat pradedame taikyti unikalią nuotolinės apskaitos sistemą energijos gamybai iš atsinaujinančių išteklių ir jos vartojimui skirtingose vietovėse", — teigė prezidentas.
Pabrėžiama, kad prie Lietuvos iniciatyvos jau prisijungė Švedija, Austrija, Ukraina, Sakartvelas, Latvija. Tikimasi, kad prie jos prisijungs ir daugiau šalių, naudojančių centrinį šildymą.
Rugsėjo 24 dieną Nausėda lankysis JTGA sesijos atidaryme, o 25 dieną sakys pirmąją savo kalbą daugiašalei auditorijai. Planuojamas ir šalies vadovo bei JT Generalinio Sekretoriaus Antonio Guterreso susitikimas.
Lietuvos energetika
Birželio mėnesio Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuva ir toliau išlieka energetiškai priklausoma nuo importuojamos energijos. Elektros poreikis Lietuvoje pernai padidėjo 2,2 proc. ir sudarė 13,1 mlrd. kilovatvalandžių. Šalies poreikiams užtikrinti buvo importuota beveik trys ketvirtadaliai elektros, o pagaminta tik 3,5 mlrd. kWh.
2017 metais elektrinės ir katilinės, naudojančios kietąjį biokurą, pagamino 63,4 proc. visos šiluminės energijos ir 29,6 proc. visos elektros. Tačiau pastaraisiais metais vis dažniau elektrai gaminti panaudojamos biodujos. 2018 metais iš biodujų buvo pagaminta 139,9 mln. kilovatvalandžių elektros, arba 10 proc. daugiau nei 2017 metais.
Per pastaruosius metus Lietuvos vėjo jėgainės pagamino 1,1 TWh elektros energijos, kuri sudarė dešimt procentų šalies elektros poreikio.
Atsinaujinančią elektrą generuojančios saulės elektrinės pernai pagamino 86,6 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros, arba 27,3 proc. daugiau nei 2017 metais. Vandens jėgainės pagamino 431 mln. kWh elektros, arba 28,5 proc. mažiau.
Vandens jėgainės 2018 metais pagamino 431 mln. kWh elektros energijos, t. y. 28,5 proc. mažiau nei 2017 metais. Tam įtakos turėjo nepalankios gamtos sąlygos.
Anksčiau Sputnik Lietuva pranešė apie šalies planus panaudoti Baltijos jūros vėjų potencialą vėjo energijos plėtrai. Jei vyriausybė patvirtins šį projektą, pirmieji aukcionai gali įvykti jau 2022 metais.
