VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Mitinė "Rusijos agresija", greitas padalinių iš viso žemyno perkėlimas ir tiesioginė karinė parama iš JAV — naujas kovinių veiksmų Europoje planas numato specialios NATO vadovybės Vokietijoje sukūrimą. Tai leis aljansui geriau koordinuoti logistiką, daug greičiau perkelti ir dislokuoti dideles karines grupes regione. Apie tai, kaip ir kokiu pretekstu NATO stiprinama prie Rusijos sienų, rašo RIA Novosti autorius Nikolajus Protopopovas.
Dvi paros iki Talino
Apie būstinės formavimą Vokietijos Ulmo mieste NATO pareiškė dar praėjusiais metais. Tikimasi, kad ji pradės veikti jau 2021 metais, o krizinės situacijos metu personalo skaičius gali padidėti iki 600 karių. Panaši struktūra kuriama JAV Norfolke (Virdžinijos valstija), skirta valdyti greitą kariuomenės perkėlimą į Europą per Atlanto vandenyną.
Priminsime, kad šiandien Vokietijoje yra sukoncentruota pagrindinė europinės NATO grupuotės dalis — didelio masto karo atveju būtent šie junginiai taps pagrindine smogiamąja jėga. Vien amerikiečių čia yra apie 35 tūkstančius. Akivaizdu, kad Vokietijos kariuomenės pajėgos palaikys NATO Baltijos šalyse — ten, kur, pasak Vakarų analitikų, reikia laukti pagrindinio smūgio.
Aljanso strategai mano, kad Baltijos šalys yra labiausiai pažeidžiamos "grėsmės iš Rytų" atveju. 2016 metų JAV analitikos centro RAND ataskaitoje buvo pažymėta, kad priešakiniai Rusijos kariuomenės būriai pasieks Baltijos šalių sostines — Taliną ir Rygą — ne daugiau kaip per 60 valandų.
Vakarų ekspertų teigimu, Maskva šioje kryptyje turi pajėgas, kurios yra du su puse karto didesnės už aljanso grupuotę. Be to, smūgis galimas vienu metu iš dviejų pusių — iš Rusijos centrinės dalies ir Kaliningrado srities.
Su "Rusijos grėsmės" pretekstu
Staigios invazijos į Europą atveju NATO turi specialų planą, kuriame numatytas operatyvinis vadinamojo priekinio būrio formavimas. Tai greito reagavimo pajėgos ir jungtinė pastiprintos parengties grupė, kurioje iš viso yra daugiau nei 30 tūkstančių žmonių. Aljansas tokią grupuotę gali dislokuoti per dvi dienas ir beveik nedelsdamas išsiųsti į mūšį.
Be to, 2018 metais buvo patvirtinta papildoma strategija, pavadinta "4 iš 30" ("Four Thirties"). Pagal ją iki 2020 metų planuojama sukurti 30 motorizuotų pėstininkų batalionų, 30 aviacijos eskadrilių ir skirti 30 kovinių laivų, paruoštų naudoti per 30 dienų. Pasak ekspertų, smogiamąjį branduolį sudarys apie 50 tūkstančių karių.
NATO nuo 2014 metų didina karių skaičių Rytų Europoje, tiksliau — Lenkijoje ir Rumunijoje. Lenkijoje kariuomenės padaliniai bus dislokuoti šešiuose bazavimosi punktuose, JAV karių skaičius bus padidintas iki pusšešto tūkstančio. Be to, čia bus dislokuojama nepilotuojamų aparatų "MQ-9" eskadrilė ir bus sustiprinta oro gynybos sistema kompleksais "Patriot". Ir Lenkijoje, ir Rumunijoje sukurta galinga priešraketinės gynybos sistema priešraketinės gynybos sistemos "Aegis Ashore" pagrindu.
NATO strategai Baltijos šalis laiko patogiu placdarmu invazijai į Rusiją (prireikus). Čia dislokuojami tarptautiniai batalionai. Estijoje dislokuota aljanso bataliono grupė — 1,2 tūkstančio karių. Nuo 2017 metų ten tarnavo kareiviai ir karininkai iš Britanijos ir Prancūzijos. 2018 metų sausį Prancūzijos kontingentą pakeitė danai, kurie paskui užleido vietą belgams. Prancūzai į Estiją grįžo šių metų balandį.
Batalionas nesėdi be reikalo. Reguliariai rengiamos didelio masto pratybos. Jose treniruojamasi pasipriešinti "Rusijos agresijai".
Karštas dangus
Maskva apie jokį išpuolį prieš Europą negalvoja, o NATO besiplečiant rytų kryptimi, ji priversta imtis gynybinio pobūdžio priemonių. Sankt Peterburge ir Leningrado srityje yra dislokuojami kariuomenės padaliniai, apginkluoti tankais T-72, toliašaudėmis haubicomis, raketų kompleksais "Iskander-M" ir liepsnosvaidžiais TOS-1A "Solncepek".
Pskovo srityje dislokuota 76-oji gvardijos desantinė šturmo divizija ir atskira specialiųjų pajėgų brigada. Kaliningrado srityje dislokuojamas 11-asis Baltijos laivyno armijos korpusas su tankais T-72, didelio kalibro artilerija ir operatyvinių-taktinių raketų kompleksu "Iskander-M". Į pietus — Belgorodo, Voronežo ir Smolensko srityse — dislokuojami Vakarų karinės apygardos 20-osios gvardijos bendros armijos padaliniai.
Aljansas reguliariai tikrina šalies vakarinių sienų gynybą. Karinės žinybos suvestinėse beveik kas savaitę pranešama apie NATO skraidymo aparatų perėmimą netoli Rusijos sienų.
Rugpjūčio mėnesį iš bazės Lietuvoje pakilęs Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvas F-18 bandė priartėti prie Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu orlaivio virš Baltijos jūros. "Svečią" atstūmė eskorto naikintuvai Su-27.
Tai, kad situacija slegianti, patvirtina ir daugybė NATO pareigūnų militaristinių pareiškimų. Pavyzdžiui, neseniai leidinys "Breaking Defense" su nuoroda į JAV karinių oro pajėgų vadą Europoje ir Afrikoje Džefrį Li Harigianą, pranešė, kad Pentagonas turi planą, kurį panaudojus būtų galima įveikti oro gynybos sistemą Kaliningrado srityje "agresijos" atveju. Kalbama apie didelio masto operaciją, apimančią kombinuotus smūgius iš oro, sausumos, jūros, kosmoso, taip pat išpuolius kibernetinėje erdvėje ir radioelektroninę kovą.
Tai sukėlė aštrią Rusijos užsienio reikalų ministerijos kritiką, kuri tokius pareiškimus įvertino kaip grėsmę, neigiamai veikiančią pasaulio saugumą.
