VILNIUS, rugsėjo 28 — Sputnik. Kelių Vokietijos parlamento frakcijų atstovai paragino pradėti laipsniškai švelninti antirusiškas sankcijas, pranešė "RT Deutsch".
Šis raginimas buvo išreikštas konferencijoje "Sankcijoms prieš Rusiją penkeri metai — kaip nutraukti tarpusavio blokadą?", kuri penktadienį vyko Bundestage. Konferencijos globėjas — Vokietijos ekonomikos Rytų komitetas.
Laisvosios demokratų partijos (FDP) narė Sandra Weser pasisakė už ribojamųjų priemonių švelninimą, atsižvelgiant į pažangą įgyvendinant Minsko susitarimus.
Pasak Vokietijos socialdemokratų partijos (SPD) nario Berndo Westfalo, Berlynas turėtų palaikyti Prancūzijos prezidento Emanuelio Makrono liniją suartėti su Rusija. Jo nuomone, po penkerių metų sankcijų būtina "žengti pirmąjį žingsnį".
Savo ruožtu Bundestago Ekonomikos ir energetikos komiteto pirmininkas kairiųjų partijos ("Die Linke") atstovas Klausas Ernstas pažymėjo, kad tikimybė, jog Vokietija sugebės panaikinti antirusiškas sankcijas ES lygiu, yra didelė. Jis priminė, kad Berlynas labiausiai nukentėjo nuo abipusių apribojimų.
Anot Ernsto, jos turi būti pašalintos reaguojant į galimas ekstrateritorines sankcijas Europai, kurias vykdo JAV. Be to, antirusiški apribojimai neatitinka siekiamų tikslų, pridūrė jis.
Panašios pozicijos laikėsi Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) deputatas Peteris Ramsaueris, Bundestago Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros komiteto pirmininkas, kuris taip pat pasiūlė laipsnišką ir greitą sankcijų panaikinimą.
Rusijos ir Vakarų ryšiai bei sankcijos
Ryšiai tarp Maskvos ir Vakarų šalių pablogėjo dėl padėties Ukrainoje ir Krymo situacijos, kuris po referendumo pusiasalyje tapo Rusijos teritorija. Vakarai, kaltindami Rusijos Federaciją, paskelbė sankcijas. Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių, nustatė importo atsisakymo kursą ir nuolat primena, kad kalbėtis sankcijų kalba yra neproduktyvu.
Maskva ne kartą pažymėjo, kad ji nėra Ukrainos konflikto šalis ir Minsko susitarimo įgyvendinimo subjektas.
Pastaruoju metu ES šalyse vis dažniau siūloma panaikinti sankcijas prieš Rusijos Federaciją. Neseniai Prancūzijos lyderis Emanuelis Makronas pareiškė, kad tiki "Europa, kuri tęsiasi nuo Lisabonos iki Vladivostoko". Anot politiko, Rusijos Federacijos ir Prancūzijos santykiai yra nepaprastai svarbūs tarptautinei santvarkai.
Be to, Estijos prezidentė neseniai paskelbė, kad Europos nuovargis nuo Ukrainos vis stiprėja. Priežastis yra ta, kad Vakarų šalys daugelį metų teikė Ukrainai tuos pačius patarimus, tačiau nėra požymių, kad "Ukraina taptų mažiau korumpuota".
Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadimas Pristaika pripažino, kad Vakarų šalims tampa vis sunkiau taikyti sankcijas Rusijai. Nukrypimą nuo sankcijų politikos jis įžvelgė, visų pirma, Rusijos delegacijos įgaliojimų Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje atkūrime ir raginimuose sugrąžinti Rytų kaimynę į G8.
Rugsėjo viduryje JAV ambasadorius Rusijoje Džonas Hantsmanas paragino labiau plėtoti prekybą tarp JAV ir Rusijos. Anot jo, išaugusi prekyba lems didesnį abipusį pasitikėjimą.
Rugsėjo 26 dieną JAV vėl išplėtė sankcijas prieš Rusiją. JAV nustatė apribojimus Rusijos įmonei, taip pat trims piliečiams ir penkiems laivams. Anot JAV Finansų departamento, jie sukūrė aviacinio kuro pristatymo į Siriją schemą ir taip pažeidė sankcijų režimą Damaske.
