Donaldo Trampo administracija rengia košmarišką finansinę egzekuciją Pekinui — vien gandai apie tai lėmė, kad pirmaujančių Kinijos bendrovių akcijų kainos krito, o jų bendra kapitalizacija sumažėjo milijardais dolerių. Bet po to, kai panika šiek tiek nurimo, viso pasaulio ekspertai klausia, ar Jungtinės Valstijos nenukentės labiau nei Kinija, jei Vašingtonas iš tiesų imsis ypatingų priemonių ir nutrauks Kinijos bendrovių ir skolininkų prieigą prie jų akcijų rinkų.
Naujienų agentūra "Reuters" paaiškina Baltųjų rūmų planų esmę: "Prezidento Donaldo Trampo administracija ketina išbraukti Kinijos kompanijas iš JAV vertybinių popierių biržų. Penktadienį apie tai pranešė trys su situacija susipažinę šaltiniai, dėl kurių radikaliai išaugo JAV ir Kinijos prekybos įtampa. Pasak dviejų šaltinių, šis žingsnis bus dalis platesnių pastangų pažaboti JAV investicijas į Kinijos įmones".
Informacijos santrauka netruko pasirodyti: Kinijos bendrovių, kuriomis prekiaujama JAV, popieriai ėmė kristi. Pavyzdžiui, elektroninės prekybos milžinės "Alibaba" (žinomos "AliExpress" paslaugos savininkės) akcijos sumažėjo daugiau nei penkiais procentais, per vieną dieną ištrynus daugiau nei 20 milijardų dolerių rinkos kapitalizaciją.
Panašus kritimas buvo užfiksuotas ir kitų žinomų kompanijų akcijose: "JD.com" vertybiniai popieriai smuko beveik šešiais procentais, "Baidu" — 3,67 proc. Tačiau esmė čia ne tiek dešimčių milijardų dolerių prarastoje rinkos kapitalizacijoje, kiek tuo atveju, jei įgyvendinami agresyvūs planai, apie kuriuos pranešė Amerikos agentūros "Reuters" ir "Bloomberg" šaltiniai, JAV iš tikrųjų ketina daryti tą patį su Kinijos ekonomika, kaip bandė padaryti su rusais po 2014 metų. Be to, neįvedus jokio "Krymo sankcijų" analogo. Nors galbūt kai kurie apribojimai "siekiant užgniaužti protestus Honkonge" bus naudojami kaip politinė priedanga.
Reikia pabrėžti, kad planas, apie kurį rašo žiniasklaida, susijęs su dvigubu smūgiu Kinijos verslui ir visai ekonomikai. Kalbama apie ketinimą atimti iš bendrovės galimybę pasiskolinti pinigų (išleidžiant obligacijas) iš Amerikos investuotojų ir pritraukti nuosavo kapitalo (per IPO ar įtraukti į biržos sąrašus) valstybinėse vertybinių popierių biržose.
Tai tikrai primena praėjusių metų antirusiškas priemones.
Be priverstinio išbraukimo iš rinkos, pranešama, kad planuojama apriboti reguliavimo investicijas į Amerikos bendroves, fondus (ypač pensijų fondus) ir investicijas į Kinijos įmones. Tai būtina, kad, pavyzdžiui, investicinis fondas, nebeturėdamas galimybės Niujorko vertybinių popierių biržoje nusipirkti sparčiai augančių ir patrauklių kompanijų akcijas, neatidarytų akcijų sąskaitos Honkonge ar Frankfurte ir nepirktų ten draudžiamų akcijų.
Tokia drastiška priemonė tikriausiai susijusi su rimtu skandalu (kurio pagrindinė žiniasklaida nepastebėjo), kuris kilo po to, kai paaiškėjo, kad Amerikos valstybinis pensijų fondas, atsakingas už karininkų ir veteranų pensijų mokėjimą, pasirodo, investuoja pinigus į Kinijos kompanijas. Be to, mažiausiai trims iš šių bendrovių yra taikomos oficialios JAV sankcijos.
Daugelis tokio pobūdžio investicijų glaudžiai susijusios su šiuolaikinių finansų rinkų struktūros specifika. Populiariausia investicinių fondų klasė — vadinamieji pasyvūs fondai, kurie patys nesirenka instrumentų investavimui, o investuoja tik pagal specialiųjų indeksų sudėtį — tokius akcijų "krepšelius" ar obligacijas, kurios atitinka tam tikrus kriterijus.
Pasaulyje yra kelios gerbiamos įmonės — indeksų sudarytojai (indeksų teikėjai), kurie vadovaujasi fondais, valdančiais iš viso trilijonus dolerių. Kai tik vienas iš jų (MSCI, S&P Dow Jones indeksai, FTSE ir pan.) įtraukia kai kuriuos vertybinius popierius į savo indeksus, investiciniai fondai nedelsdami juos perka, nes jie privalo tai padaryti remdamiesi savo įstatyminiais dokumentais.
Dėl to, kai tik Kinijos akcijos ar konkrečių bendrovių obligacijos tampa gana patrauklios ir likvidžios, jos įtraukiamos į indeksus, o užjūrio (ir tarptautiniai) investiciniai fondai įpareigojami juos pirkti, o tai gali supykdyti Donaldo Trampo administraciją. Būtent tam, kad užblokuotų šį mechanizmą, oficialus Vašingtonas (pasak žiniasklaidos pranešimų) kuria labai griežtus JAV portfelio investicijų į Kinijos vertybinius popierius apribojimus. Jie greičiausiai bus taikomi investiciniams fondams ir įmonėms, kurios sudaro investavimo indeksus.
Dažniausiai paskaičiuojama, kad 156 Kinijos bendrovių, prekiaujančių JAV biržose, bendra kapitalizacija yra 1,2 trilijono dolerių. Anot buvusio "Société Générale Bank" Makroekonominės analizės skyriaus vedėjo Loreno Makdonaldo, bendra "prarasta paklausa" tuo atveju, jei atitinkami vertybiniai popieriai bus išbraukti iš "Bloomberg Barclays" kredito indekso ir MSCI, per ketverius metus sudarys 1,6 trilijono dolerių.
Gali atrodyti, kad Donaldo Trampo komanda vis dar ieško pažeidžiamo Kinijos ekonomikos taško, į kurį smūgis bus nepaprastai skausmingas ir nesukels ypatingos rizikos JAV. Tačiau tai nėra visiškai tiesa, nes žala bus toli gražu ne vienpusė.
Amerikos (ir Europos) investuotojai Kinijos finansines priemones pasirenka ne iš meilės Pekinui ir ne iš gero gyvenimo.
Atsižvelgiant į neigiamas palūkanų normas Europos Sąjungoje ir ypač žemas palūkanų normas JAV (Trampas taip pat reikalauja įvesti neigiamas dolerio normas), rizikingiausiuose Vakarų finansų rinkų kampeliuose galite rasti didelio pajamingumo investicijų, ypač pensijų fondų (taigi, vadinamųjų nepageidaujamų obligacijų populiarumas tarp investuotojų) iš bendrovių, turinčių žemus kredito reitingus ir abejotinas grąžinimo galimybes, arba tokiose rinkose kaip Kinija ar Rusija.
Ne veltui Kinijos kompanijų akcijos buvo JAV kariuomenės pensijų fondo portfelyje, o Rusijos obligacijų rasta Kalifornijos valstybės tarnautojų pensijų fondo portfelyje.
Tai reiškia, kad Donaldo Trampo administracijos priverstinis patriotizmas vargu ar atitiks investuotojų supratimą. Jie ieškos (ir ras) galimybių apeiti atitinkamus apribojimus. Tarp paprasčiausių būdų yra tiesiog nusipirkti specialiai sukurtų Europos ar Azijos (bet ne Kinijos) tarpinių bendrovių akcijų ar investicinius vienetus ar tarpinių fondų, kurie iš tikrųjų slėps Kinijos vertybinius popierius savyje, kaip rusiškoje "matrioškoje".
Be to, akivaizdus Kinijos abipusis žingsnis bus masinis įtraukimas į Europos vertybinių popierių biržų sąrašus, taip pat obligacijų išleidimas eurais, frankais ar juaniais, o tai, savo ruožtu, tik pagreitins pasaulinės finansų sistemos dolerio panaikinimo procesą ir pasaulinės finansinės infrastruktūros sukūrimą, nepriklausomą nuo Vašingtono neapibrėžtumų.
Tikriausiai būtent todėl, kad JAV suprato minėtų padarinių rimtumą, šalies iždas nusprendė oficialiai pareikšti, kad tokios radikalios priemonės "kol kas neplanuojamos".
Dar geriau: mūsų partneriai iš Kinijos pamatė amerikiečių oponentų ketinimų rimtumą ir suprato, kad jie šią grėsmę bet kada gali išpildyti, vadinasi, kad laikas aktyviau dirbti dekolonizuojant pasaulio finansus, o tai, be abejo, bus teigiamas poslinkis Rusijos ekonominių interesų atžvilgiu.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
