Rugsėjo 20–27 dienomis 156 pasaulio šalyse vyko pasaulinis streikas dėl klimato. Tokios akcijos prasidėjo 2018 metų rugpjūčio mėnesį. Vos per kelis mėnesius protestai dėl klimato peraugo į pasaulinį jaunimo judėjimą. Jų iniciatorė Greta Tunberg rugpjūčio pabaigoje atvyko į JAV dalyvauti rugsėjo mėnesį JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato. Ji taip pat ketina dalyvauti gruodžio mėnesį Čilėje, Santjage, vyksiančioje pasaulinėje klimato apsaugos konferencijoje.
© Sputnik / Владислав АдамовскийPraėjusį penktadienį Lietuva dalyvavo savaitiniame pasauliniame streike dėl klimato, kuris nuo rugsėjo 21 dienos vyko 156 šalyse.
1/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Praėjusį penktadienį Lietuva dalyvavo savaitiniame pasauliniame streike dėl klimato, kuris nuo rugsėjo 21 dienos vyko 156 šalyse.
© Sputnik / Владислав АдамовскийDalyviai susirinko prie Seimo ir ėjo pagrindiniu sostinės prospektu link vyriausybės pastato. Mitingas vyko Vinco Kudirkos aikštėje.
2/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Dalyviai susirinko prie Seimo ir ėjo pagrindiniu sostinės prospektu link vyriausybės pastato. Mitingas vyko Vinco Kudirkos aikštėje.
© Sputnik / Владислав АдамовскийPirmasis toks pasaulinis streikas įvyko 2019 metų kovo mėnesį. Kita pasaulinė akcija vyko po dviejų mėnesių.
3/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Pirmasis toks pasaulinis streikas įvyko 2019 metų kovo mėnesį. Kita pasaulinė akcija vyko po dviejų mėnesių.
© Sputnik / Владислав АдамовскийProtestuotojai pirmiausia reikalauja vyriausybės ir pramonės atstovų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir laikytis Paryžiaus klimato susitarimo.
4/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Protestuotojai pirmiausia reikalauja vyriausybės ir pramonės atstovų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir laikytis Paryžiaus klimato susitarimo.
© Sputnik / Владислав АдамовскийStreikai prasidėjo nuo švedų moksleivės Gretos Tunberg, kuri penktadieniais prie Švedijos Parlamento pastato rengia pavienius "moksleivių streikus dėl klimato". Visame pasaulyje mokiniai ir studentai ėmė sekti jos pavyzdžiu.
5/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Streikai prasidėjo nuo švedų moksleivės Gretos Tunberg, kuri penktadieniais prie Švedijos Parlamento pastato rengia pavienius "moksleivių streikus dėl klimato". Visame pasaulyje mokiniai ir studentai ėmė sekti jos pavyzdžiu.
© Sputnik / Владислав АдамовскийŠių metų kovo viduryje moksleiviai ir studentai pradėjo streikuoti dėl klimato visame pasaulyje — jau buvo surengta beveik du tūkstančiai panašių akcijų 123 šalyse, visuose žemynuose.
6/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Šių metų kovo viduryje moksleiviai ir studentai pradėjo streikuoti dėl klimato visame pasaulyje — jau buvo surengta beveik du tūkstančiai panašių akcijų 123 šalyse, visuose žemynuose.
© Sputnik / Владислав АдамовскийPo to streikai vyko gegužę ir birželį. 2019 metų rugsėjo 21 dieną prasidėjo ketvirtoji pasaulinė klimato akcija. Tą dieną Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė perėjimo prie kitokio energijos vartojimo modelio planą, kurio tikslas — sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Iniciatyvai gali būti skirta 100 milijardų eurų.
7/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Po to streikai vyko gegužę ir birželį. 2019 metų rugsėjo 21 dieną prasidėjo ketvirtoji pasaulinė klimato akcija. Tą dieną Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė perėjimo prie kitokio energijos vartojimo modelio planą, kurio tikslas — sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Iniciatyvai gali būti skirta 100 milijardų eurų.
© Sputnik / Владислав АдамовскийRugsėjo 21 ir 27 dienomis 156 šalyse įvyko 225 akcijos. Lietuvoje apie 200 žmonių dalyvavo demonstracijoje rugsėjo 27 dieną.
8/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Rugsėjo 21 ir 27 dienomis 156 šalyse įvyko 225 akcijos. Lietuvoje apie 200 žmonių dalyvavo demonstracijoje rugsėjo 27 dieną.
© Sputnik / Владислав АдамовскийŠiais metais Lietuvos vyriausybė, paveikta visuomenės nuomonės, nusprendė prisijungti prie kitų Europos šalių iniciatyvos pereiti prie klimato atžvilgiu neutralios ekonomikos iki 2050 metų.
9/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Šiais metais Lietuvos vyriausybė, paveikta visuomenės nuomonės, nusprendė prisijungti prie kitų Europos šalių iniciatyvos pereiti prie klimato atžvilgiu neutralios ekonomikos iki 2050 metų.
© Sputnik / Владислав АдамовскийSiekdama šių tikslų Lietuva pažadėjo investuoti į alternatyvius energijos šaltinius, anglies kaupimą ir saugojimą, taip pat skatinti gyventojus keisti įpročius, kad jie būtų ekologiškesni (rūšiuoti šiukšles, naudoti elektrines transporto priemones ir pan.).
10/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Siekdama šių tikslų Lietuva pažadėjo investuoti į alternatyvius energijos šaltinius, anglies kaupimą ir saugojimą, taip pat skatinti gyventojus keisti įpročius, kad jie būtų ekologiškesni (rūšiuoti šiukšles, naudoti elektrines transporto priemones ir pan.).
© Sputnik / Владислав АдамовскийStreikai dėl klimato suderinti su JT viršūnių susitikimu klimato klausimais Niujorke. Susitikimo dalyviai darbą pradėjo rugsėjo 23 dieną. Šalių valdžios atstovai aptaria veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią pasauliniam atšilimui.
11/11
© Sputnik / Владислав Адамовский
Streikai dėl klimato suderinti su JT viršūnių susitikimu klimato klausimais Niujorke. Susitikimo dalyviai darbą pradėjo rugsėjo 23 dieną. Šalių valdžios atstovai aptaria veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią pasauliniam atšilimui.