"Penktadieniai už ateitį": Vilnius prisijungia prie streiko dėl klimato
"Penktadieniai už ateitį": Vilnius prisijungia prie streiko dėl klimato
Sputnik Lietuva
"Penktadienių už ateitį" streikų banga pasiekė ir Lietuvą. Lietuviai pradėjo kovą už aplinkai draugišką ateitį. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukose 2019.10.01, Sputnik Lietuva
"Penktadienių už ateitį" streikų banga pasiekė ir Lietuvą. Lietuviai pradėjo kovą už aplinkai draugišką ateitį. Išsamiau — Sputnik Lietuva nuotraukose
Rugsėjo 20–27 dienomis 156 pasaulio šalyse vyko pasaulinis streikas dėl klimato. Tokios akcijos prasidėjo 2018 metų rugpjūčio mėnesį. Vos per kelis mėnesius protestai dėl klimato peraugo į pasaulinį jaunimo judėjimą. Jų iniciatorė Greta Tunberg rugpjūčio pabaigoje atvyko į JAV dalyvauti rugsėjo mėnesį JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato. Ji taip pat ketina dalyvauti gruodžio mėnesį Čilėje, Santjage, vyksiančioje pasaulinėje klimato apsaugos konferencijoje.
Protestuotojai pirmiausia reikalauja vyriausybės ir pramonės atstovų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą ir laikytis Paryžiaus klimato susitarimo.
Streikai prasidėjo nuo švedų moksleivės Gretos Tunberg, kuri penktadieniais prie Švedijos Parlamento pastato rengia pavienius "moksleivių streikus dėl klimato". Visame pasaulyje mokiniai ir studentai ėmė sekti jos pavyzdžiu.
Šių metų kovo viduryje moksleiviai ir studentai pradėjo streikuoti dėl klimato visame pasaulyje — jau buvo surengta beveik du tūkstančiai panašių akcijų 123 šalyse, visuose žemynuose.
Po to streikai vyko gegužę ir birželį. 2019 metų rugsėjo 21 dieną prasidėjo ketvirtoji pasaulinė klimato akcija. Tą dieną Vokietijos kanclerė Angela Merkel paskelbė perėjimo prie kitokio energijos vartojimo modelio planą, kurio tikslas — sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Iniciatyvai gali būti skirta 100 milijardų eurų.
Šiais metais Lietuvos vyriausybė, paveikta visuomenės nuomonės, nusprendė prisijungti prie kitų Europos šalių iniciatyvos pereiti prie klimato atžvilgiu neutralios ekonomikos iki 2050 metų.
Siekdama šių tikslų Lietuva pažadėjo investuoti į alternatyvius energijos šaltinius, anglies kaupimą ir saugojimą, taip pat skatinti gyventojus keisti įpročius, kad jie būtų ekologiškesni (rūšiuoti šiukšles, naudoti elektrines transporto priemones ir pan.).
Streikai dėl klimato suderinti su JT viršūnių susitikimu klimato klausimais Niujorke. Susitikimo dalyviai darbą pradėjo rugsėjo 23 dieną. Šalių valdžios atstovai aptaria veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią pasauliniam atšilimui.
