Nepagrįsti kaltinimai valdantiesiems ir raginimai suvienyti opoziciją prieš "neištikimuosius" — kas bus toliau? Tai visam pasauliui 1940 metais parodė Vokietija.
Politinėje kovoje dėl valdžios visi metodai yra geri. Net iki kraujo praliejimo. O jei šventų aukų tam nepakanka, galima pasitelkti kariuomenę ir baudžiamuosius batalionus, kad užgrobtų "tiltus, paštą ir telegrafą" bei sutramdytų "neištikimuosius". Praeities pavyzdys yra Vokietija ir kraujo upės Europoje ketvirtajame ir penktajame XX a. dešimtmetyje. Šiandienos pavyzdys yra masiniai protestai šalyse, nesutinkančiose su "Vakarų taikos politika". Ir kaip apoteozė — pilietinis karas Ukrainos pietryčiuose.
Ponai Lietuvos konservatoriai, ar to norite savo žemėje? Taip, 1991 metais pavyko užgrobti valdžią šalyje praliejus 14 aukų kraują. O vėliau visais naujosios istorijos metais jūs tiesiog kimšotės kišenes per aferas su "Mažeikių nafta", Visagino AE, SGD terminalu "Independence". Na, ir kitos, ne tokios garsios aferos užkulisiuose, papuoštos žodžiu "nepriklausomybė" ir jūsų guru šūkiu "Gyvensime kaip Suomijoje!".
Ir štai lazdą ir citatų knygą iš drebančių "Lietuvos Mozės" rankų perėmė jo palikuonis. Žodis "nepriklausomybė" buvo pakeistas į "nacionalinis saugumas". Pasikeitė ir priešai. Anksčiau buvo nekenčiamoji Tarybų Sąjunga, o šiandien, remiantis VSD ataskaita, Rusija ir komunistinė Kinija. Anksčiau jie ragino vykdyti dekomunizaciją, o šiandien propaguoja "miško brolių" heroizavimą.
Anksčiau prie gėdos stulpo statė komunistus ir komjaunuolius, o šiandien smerkia tuos, kas prisimena "didvyrių" dalyvavimą Holokauste.
Ties šia linija dabar Lietuvos piliečiai skirstomi į "teisingus" ir "neteisingus". Liberalams buvo pasiūlyta prisijungti prie konservatorių ir sudaryti "koaliciją" prieš "neištikimus" valdančiuosius, kurių pavieniui nebeįmanoma nugalėti. Jei naujoji Lietuvos liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasiduos provokacijai, tai bus tolygu partijos ir jos ideologijos mirčiai. O pati "krikščionių demokratų" sąjunga su LGBT kultūros šalininkais atrodo kaip kiškio ir lapės aljansas.
Tarkime, kad dešiniųjų ir liberalų koalicija susivienys. Prie jų gali prisijungti kai kurie nepartiniai Seimo nariai. Politinėje konfrontacijoje bus pasiekta lygybė. Ir tada viskas priklausys nuo dviejų blokų — dabartinės opozicijos ir valdančiųjų partijų, kurios taip pat turės vienytis, lyderių. Priešingu atveju, vieni "valstiečiai" neatsilaikys prieš liberalų ir konservatorių koaliciją. Kaip tik čia ir yra silpnoji valdančiųjų grandis.
Kad ir "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" lyderis Valdemaras Tomaševskis kažin, ar išdrįs atvirai atsistoti po konservatorių oponentų vėliava. O socialdemokratų, vadovaujamų Gedimino Kirkilo, nuolaužos taip pat nekelia ypatingo pasitikėjimo. Juk jie pareikalaus daugiau, nei patys sveria. Kita valdančioji partija "Tvarka ir teisingumas" išgyvena skausmingą reorganizacijos ir naujo lyderio atrankos etapą. Taigi, vargu, ar pavyks suvienyti koaliciją prieš besikuriantį konservatorių ir liberalų bloką.
O tada prezidentas turės pasakyti savo svarų žodį. Ech, jei šalį valdytų Dalia Grybauskaitė, viskas būtų buvę aišku. Tačiau kaip Gitanas Nausėda elgsis atsidūręs tarp dviejų ideologijų — dešiniųjų ir pragmatikų? Štai kur klausimas.
Konservatoriai jau meilikauja jam žadėdami įvykdyti viską, ko jis, Nausėda, panorės. Ar norėtumėte, pone prezidente, įsiamžinti Lietuvos istorijoje kaip "gerovės valstybės" kūrėjas? Mes, konservatoriai, padėsime jums. Svarbiausia, netikėkite tais valdančiaisiais. Jie yra klastingi melagiai. Sąžiningiausi Lietuvos pasaulyje yra tie, kas laikosi prosenelio nurodymų!
"Tačiau išgirdęs, kad Vyriausybė viskam pritaria, tačiau niekuo prezidentui nepadės, galiu suprasti, jog prezidento žadama gerovė bent metams bus padėta ant valstietiško ledo ir jos įgyvendinimas greičiausiai nepajudės nė per milimetrą. Kam judinti, jeigu populiaresnis nuo to netapsi, o nuovokos, ką judinti, irgi nelabai yra", — kalbėjo konservatorių lyderis.
Kalba gražiai. Bet kažkaip be kibirkštėlės. Nepakanka jaunajam didžiosios dinastijos palikuoniui charizmos, būdingos jo išmintingam seneliui. Bet nesvarbu. Svarbiausia, kad jo citatas skleidžia didžioji dalis Lietuvos žiniasklaidos, pavaldžios konservatoriams. O, kaip žinoma, lašas po lašo ir akmenį pratašo.
Dar vienas konservatorių koziris — "Baltarusijos atominės elektrinės pavojus" — jau kelia tik juoką. Visas pasaulis supranta, kad Astravo AE projektas bus baigtas kaip numatyta — 2019 metų pabaigoje — 2020-ųjų pradžioje. Ir tai derėtų blaiviai pripažinti. Bet ką gi tuomet prikaišioti vyriausybei ir Lietuvos valdantiesiems?
"Mes esame sunerimę dėl kylančios didžiulės grėsmės nacionaliniam saugumui ir suverenitetui dėl kapituliacijos požymių, rodančių, kad Astravo elektrinę Lietuvoje pamažu įteisina tie, kurie yra atsakingi už oficialios užsienio politikos formavimą, ir jos vykdytojai", — rašoma atvirame laiške, kurį išplatino ta pati konservatoriams pavaldi žiniasklaida.
Vyriausybė ir valdančioji koalicija vykdo mokesčių reformą, tobulina įstatymus, kurie paspartins senatvės pensijų didinimą ir pagerins ankstyvo išėjimo į pensiją sąlygas, Darbo kodekso pataisas ir antikorupcinius įstatymus. Bet, pasirodo, tai nėra taip svarbu. Svarbiausia — rinkimai!
"Būsimi rinkimai bus pažymėti dar keistesniais valdančiųjų partijų ir tų, kurie sugalvojo dar radikalesnių dalykų patekti į Seimą, pasiūlymais. Todėl aš raginu nepasiduoti radikalizmui ar pliuralizmui, bet užtikrinti, kad rytoj, kaip vakar, būtų Lietuva", — savo kaimenę ragina konservatorių lyderis.
2016 metais Lietuvos piliečiai jau įvertino tuos, kurie užgrobė valdžią 1991 metais. Jie su trenksmu nušlavė per rinkimus ir socialdemokratus, ir konservatorius. Po metų — naujas mūšis. Konservatoriai pasiryžę atsirevanšuoti.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
