VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. Paraiškų rekordininkai — Baltijos šalių piliečiai. Tačiau Estijos, Latvijos ir Lietuvos valdžia, priešingai nei gyventojai, Rusijos iniciatyva nėra patenkinta.
Elektroninės vizos yra svertas, kuriuo Rusija ištraukia Baltijos valstybių gyventojus iš rusofobinės pelkės, į kurią jie panardinti, rašo "RuBaltic" autorius Aleksandras Nosovičius.
Jei eksperimentas su elektroninėmis vizomis į Kaliningrado sritį pirmiausia sudomino Lietuvą, tai galimybė nemokamai apsilankyti šiaurinėje Rusijos sostinėje pirmiausia domina Estiją.
Iš 3 tūkst. paraiškų dėl elektroninės vizos į Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį, kurios buvo pateiktos pirmą supaprastinto vizų režimo galiojimo dieną, apie 400 buvo pateiktos iš Estijos Respublikos. Daugiau nei 100 paraiškų atkeliavo iš Latvijos, trečiojoje vietoje — Lietuva. Likusios penkiasdešimt šalių, kurioms taikoma galimybė kreiptis dėl elektroninės vizos, labai atsilieka nuo Baltijos šalių. Taigi, kol kas Baltijos šalys pirmauja tarp šalių, kurioms siūlomos elektroninės vizos.
Žinoma, šis eksperimentas nebuvo skirtas vien Baltijos valstybėms ir sukėlė sujudimą ir kitose šalyse. Per tris elektroninių vizų galiojimo mėnesius Gintaro žemę aplankė beveik visų šalių, kurioms galioja naujosios Rusijos sienos kirtimo taisyklės, piliečiai, išskyrus Monaką ir Vatikaną.
Kaliningrado sritis ir Sankt Peterburgas labai domina Vokietijos ir Lenkijos gyventojus. Abiem atvejais šios šalys yra iš karto po "Baltijos seserų".
Tačiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos situacija yra ypatinga. Elektroninės vizos ten domina ne vien turistus — naujų kraštų atradėjus, bet įgyja masinį pobūdį.
Lietuvos atveju vizitų į Kaliningrado sritį mastas akivaizdus — iš 45 tūkstančių prašymų išduoti elektroninę vizą pusę pateikė lietuviai. Atsižvelgiant į paraiškų vizai į Sankt Peterburgą gauti skaičių, tas pats vyksta Estijoje ir Latvijoje.
Masinis Baltijos šalių gyventojų apsilankymas Rusijoje, atsižvelgiant į nedidelį Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų skaičių, bus ilgalaikis smūgis šių šalių politiniams režimams, kurie grindžiami rusofobija.
Griaunama visa posovietinė Baltijos šalių ideologija, kuria remiantis jos liko gerojoje, o Rusija — blogojoje istorijos pusėje. Jei tai tiesa, tuomet kodėl Baltijos šalių gyventojai masiškai keliauja į Rusiją atostogų ir apsipirkti? "Sovietinės okupacijos" metais buvo visiškai kitaip.
Visus šiuos metus Rusija buvo Baltijos šalių informacinėje erdvėje, vietos politikams tai sukeldavo paranoją dėl Kremliaus "minkštosios galios". Todėl nuolatos ir buvo išjungiami Rusijos televizijos kanalai, buvo raginama uždrausti rusiškas dainas per radiją ir atšaukti Rusijos menininkų gastroles. Tačiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai po TSRS žlugimo "gyvai" Rusijos nematė gan ilgai. Nepaisant geografinio artumo, valstybės sienos ir vizų barjerai sukėlė tokią situaciją, kad Jungtinė Karalystė ar Airija yra arčiau Baltijos nei kaimynė Rytuose. Gyventojai turėjo tikėti Baltijos šalių politikų patikinimu, kad Rusijoje "viskas blogai, viskas š...as", kaip tvirtino Lietuvos valstybingumo "patriarchas" Vytautas Landsbergis.
Profesionalūs kentėtojai dėl "Putino režimo" — politiniai emigrantai, persikėlę į Baltijos šalis arčiau sąjungininkių-rusofobų — noriai patvirtino šią nuomonę. Taip, blogai, taip š...as. "Mordoras" tuoj tuoj subyrės, išgaiš visi nuo degtinės. Ko tik neprikalbėsi dėl leidimo gyventi, politinio prieglobsčio ir grantų?
Masinės kelionės į Rusiją žlugdo šią rusofobinę mitologiją, o dešimčių Baltijos šalių politinių veikėjų karjera vien ja ir grindžiama. Apsilankiusių Kaliningrado srityje skaičius Lietuvai su 2,8 mln. gyventojais yra statistiškai reikšmingas. O juk šis skaičius susidarė vien per tris mėnesius. Jau po pusmečio, kai skaičiai sieks šimtus tūkstančių, "landsbergistai" visai įnirš.
Svečiai iš Baltijos šalių pamatys Rusiją tokią, kokia ji yra. Ne tobulą, ne be rūpesčių, bet ir nemirtštančią nuo "siaučiančio" girtavimo ir skurdo.
Profesionaliems rusofobams tai savaime yra problema, nes objektyviai Rusija, net ir su visais savo trūkumais, yra didinga šalis. Ir kiekvienas gali tuo įsitikinti, pamatęs Peterhofo fontanus, Ermitažą, Pasaulio vandenyno muziejų, Marinskio teatrą.
Vizų režimo liberalizavimas yra svertas, kuriuo Rusija traukia Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus iš rusofobinės pelkės, į kurią jų valdovai pavertė Baltijos šalis. Grąžina lietuvius, latvius ir estus į savo traukos sritį.
Tai erzina. Tai sukelia budrius gyventojų perspėjimus — "jus visus ten užverbuos". O dar tai sukelia propagandines kampanijas "niekada daugiau nebevažiosiu į Kaliningradą", panašią neseniai organizavo valdžiai artima Lietuvos žiniasklaida.
Daugelį metų Baltijos šalių politikai veidmainiaudami tvirtina, kad juos domina atvira pasauliui Rusija, bet kaskart, kai Rusija iš tikrųjų atsiveria pasauliui ir pasirodo kaip moderni svetinga šalis, tai juos gąsdina kur kas labiau nei jų pačių siaubo istorijos apie "blogio imperiją".
Siaubo istorijos sustiprina jų galią, o Sočio olimpinės žaidynės ar pasaulio futbolo čempionatas, priešingai — griauna jų autoritetą.
Juolab, kad tai taikoma elektroninėms vizoms, kurios galios visą laiką, o nuo 2021 metų bus taikomos visoje Rusijoje, ir kuo toliau, tuo labiau jos pakeis Baltijos šalių gyvenimo būdą.
Bėda kilo iš ten, iš kur niekas nelaukė. Laukė laukė rusų tankų, o jie taip ir neatvažiavo. Vietoje to, žmonės patys nuvyko pas rusus — darosi asmenukes tankų fone.
Rusija neatėmė nei Narvos, nei Klaipėdos, nei Daugpilio. Vietoj to ji atima iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdovų rinkėjus, kurie grįžę iš Kaliningrado ir Sankt Peterburgo kitaip suvoks tuos, kurie jiems pasakos apie Rusiją, kuri "žlunga nuo degtinės".
