VILNIUS, spalio 4 — Sputnik. Pirmą kartą Kinijos vyriausybės obligacijos pirmauja tarp užsienio vertybinių popierių, į kuriuos Rusijos bankas investuoja užsienio valiutos atsargas. Jos sudaro 13,4 proc. O didžiausią atsargų struktūros dalį užima auksas. Kodėl Rusijai reikia juanių, o ne dolerių ir kodėl suveikė "auksinė strategija" rašo RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.
Buvo, bet praėjo
Visai neseniai Rusijos banko portfelyje dominavo JAV iždo obligacijos: 2010 metų investicijos į šiuos vertybinius popierius viršijo 176 milijardus JAV dolerių.
2014 metais, kai Vašingtonas pritaikė sankcijas Maskvai, JAV turto dalis pradėjo mažėti. Praėjusių metų pavasarį po kito artirusiškų priemonių paketo Centrinis bankas padarė didelį išpardavimą, perpus sumažindamas iždo portfelį: nuo 96,05 mlrd. iki 48,724 mlrd.
Iki 2019 metų sausio mėnesio JAV vyriausybės obligacijos Centrinio banko balanse turėjo tik 14 mlrd. dolerių, gegužę — 12 mlrd., o iki liepos — mažiau nei 10. Vos per pusantrų metų Rusijos banko investicijos į Amerikos vertybinius popierius sumažėjo daugiau nei 11 kartų ir dabar šių vertybinių popierių vertė siekia tik 8,5 mlrd. dolerių.
Atsisakęs Amerikos aktyvų, Centrinis bankas ėmėsi atsargų diversifikavimo. Vien per antrąjį praėjusių metų ketvirtį reguliavimo institucija išsiuntė apie 100 mlrd. JAV dolerių iš JAV iždo obligacijų pardavimo ES, Japonijos ir Kinijos skolos vertybiniams popieriams.
Todėl, kaip neseniai paskelbtoje apžvalgoje sakė reguliavimo institucija, Kinija pirmą kartą tapo Rusijos užsienio investicijų lydere: Kinijos vyriausybės obligacijos sudarė 13,4 proc. jos užsienio valiutos atsargų, kurių bendra vertė sudarė apie 65 mlrd. JAV dolerių. Įdomu tai, kad juanis taip pat buvo pelningiausias aktyvas, teikiantis Centriniam bankui 4,39 proc. pajamų per metus.
Galutinis išpardavimas
Rusijos banko aktyvų doleriais dalis per penkerius metus sumažėjo nuo 29,2 proc. iki 9,2 proc. Išstumdama dolerį iš rezervų, Rusija aktyviai mažina savo įmokas Amerikos valiuta.
Prieš penkerius metus mokėjimai pagal užsienio sutartis doleriais sudarė daugiau kaip 80 procentų, šiandien — 56. Be to, atsiskaitymų eurais dalis padidėjo atitinkamai 26 ir 14 proc.
Viena iš pagreitėjusio dolerio atsisakymo priežasčių yra Vašingtono grėsmė pašalinti Rusiją iš SWIFT — tarptautinės tarpbankinės finansinių duomenų perdavimo sistemos. Pekinas yra Maskvos partneris, atmetantis Amerikos valiutą.
Atsiskaitymų nacionalinėmis valiutomis dalis tarp dviejų šalių vis dar nedidelė — mažiau nei 17 proc., mokėjimai vis dar daugiausia atliekami doleriais ir eurais. Tačiau šis rodiklis, kaip ir bendra atsiskaitymų suma rubliais ir juaniais, augs, nes per ateinančius penkerius metus (iki 2024 metų) Maskva ir Pekinas tikisi padidinti prekybos apimtį dvigubai — nuo 100 milijardų dolerių per metus iki 200 milijardų dolerių.
Priverstinė būtinybė
Rugpjūčio pradžioje "Bloomberg" pripažino: Rusija sistemingai nevykdo tarptautinių atsiskaitymų doleriais ir sėkmingai perveda rezervus į kitas valiutas.
Tačiau, kaip pabrėžė Vladimiras Putinas, Rusija niekada neiškėlė uždavinio atsisakyti dolerio kaip mokėjimo priemonės ir stengėsi tik apsisaugoti. Prezidentas pažymėjo: įvesdamos apribojimus, JAV "naikina dolerį savo rankomis" ir pakerta pasitikėjimą juo. Vašingtono naudojamas atsiskaitymas doleriais kaip politinės kovos įrankis lemia, kad daugelis pasaulio šalių pereina prie mokėjimų nacionalinėmis valiutomis.
Dolerių turtas, esantis skirtingų šalių centrinių bankų aukso ir užsienio valiutos rezervuose, iš tikrųjų mažėja: 2018 metų pabaigoje jų dalis sumažėjo iki 61,7 proc. — mažiausiai per pastaruosius dvidešimt metų, apskaičiavo Europos centrinis bankas.
Nuo 2008 metų Pasaulinės finansų krizės šis skaičius sumažėjo septyniais procentiniais punktais.
Taip pat Amerikos valiutos naudojimo mastas tarptautinėje prekyboje mažėja. "Doleris vis dar yra pasaulio atsargų valiuta, tačiau jo lyderystė pastebimai išbalansuota", — birželio mėnesį apžvalgoje teigė ECB (Europos centrinis bankas).
Auksinis laikas
Dabar Rusijos aukso atsargose yra daugiausia aukso: 18,2 proc. (nuo kovo mėnesio). Tai sudaro 2190 tonų tauriųjų metalų, kurių vertė siekia apie 90 mlrd. JAV dolerių — visos posovietinės istorijos rekordas.
Daugeliui analitikų atkakli auksinių luitų kaupimo strategija atrodė abejotina. Prieš ketverius metus vokiečių "Die Welt" pažymėjo, kad "Putinas įstūmė savo šalį į aukso atsargų spąstus".
Nuo 2013 metų tauriųjų metalų kotiravimas patyrė daugybę kritimų. Visų pirma, 2018 metų vasarą: mėnesiui kainos nukrito nuo 1260 iki 1170 dolerių už unciją. O 2019 metų kovo mėnesį — nuo 1324 iki 1285 dolerių.
Nepaisant to, stebėtojai pripažino: Rusija elgiasi kaip pragmatiškas investuotojas, ramiai perka prekes, kurias kiti aktyviai parduoda biržoje už mažą kainą. Dabar, kai geltonasis metalas pabrango iki šešerių metų aukštumų, tapo dar aiškiau: visi elgėsi teisingai.
"Rusija parodė pasauliui, kad šalis, turinti didelę ekonomiką ir penktą pagal dydį aukso bei užsienio valiutos atsargas pasaulyje, gali atsikratyti didžiosios dalies dolerio turto ir vis tiek jaustis pilnavertiškai", — pažymi "Bloomberg".
Kitos šalys taip pat stebi luitus. Tauriųjų metalų kiekis centrinių bankų balanse per praėjusius metus padidėjo 651 tona — tai yra didžiausias skaičius nuo 1971 metų, kai JAV atsisakė "auksinio standarto".
