VILNIUS, spalio 5 — Sputnik. Maskavimasis, slaptas nusileidimas, pakrančių žvalgyba — Norvegijos leidinys "AldriMer" pranešė, kad Rusijos specialiosios pajėgos slapta nusileido Svalbarde. Rusijos ambasada Osle sureagavo akimirksniu: diplomatai publikaciją pavadino klastote ir šiurkščia provokacija, paruošta tam, kad Maskvai "primestų priešo įvaizdį". Tačiau Europos žiniasklaida ne pirmą kartą gąsdina skaitytojus tokiomis "siaubo istorijomis". Apie originaliausius iš jų — RIA Novosti autorius Andrejus Kocas.
Skandinavų baimės
Rugpjūčio pradžioje Norvegijoje atlikto tyrimo duomenimis, 67 proc. šios šalies piliečių mano, kad Maskva kelia grėsmę pasaulio stabilumui. Tai ir nuolatinių antirusiškų publikacijų vietinėje žiniasklaidoje rezultatas.
"Garsi sensacija" "AkdriMer" pasirodė būtent dabar ne šiaip sau — Osle spalį tvirtinamas karinis biudžetas. Ir karalystės Gynybos ministerija per kontroliuojamą žiniasklaidą skleidžia gandus apie potencialią "Rusijos agresiją". Tikslas aiškus — gauti iš vyriausybės kuo daugiau lėšų gynybai.
Visų pirma, šią vasarą buvo paskelbta straipsnių serija apie Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties tarp Rusijos ir JAV nutraukimą. Kaltė dėl to, be abejo, buvo primesta tik Maskvai.
Karalystės Gynybos ministerija per vietos žiniasklaidą anksčiau tvirtino, kad Rusija blokuoja GPS signalus per NATO pratybas netoli Norvegijos krantų. Tačiau įrodymų nepateikta.
"Siaubo istorijos" mėgstamos ir kitose Skandinavijos šalyse. Švedija savo teritoriniuose vandenyse reguliariai "medžioja" mitinius Rusijos povandeninius laivus.
2014 metų rudenį Švedijos kariuomenė pradėjo didelio masto Rusijos povandeninio laivo, tariamai pasislėpusio netoli Stokholmo, paieškos operaciją. Visa tai lydėjo masinė kampanija vietos žiniasklaidoje, visais būdais keikianti Maskvos "agresyvius tikslus".
"Smegenų plovimas"
Baltijos šalių žiniasklaida, atspindėdama tariamą "Rusijos agresiją", — visuomet priešakinėje linijoje, negailėdama savo reputacijos.
Šių metų sausį estų portalo "Eesti Päevaleht" žurnalistas Vahuras Kortis pasiūlė šalyje dislokuoti raketas ir nukreipti jas į Sankt Peterburgą. Jo manymu, tai vienintelis būdas sulaikyti Kremlių nuo pergalingo žygio į Vakarus.
Be to, dažnai skaitytojų gąsdinimo taktiką naudoja ir kur kas autoritetingesnės Vakarų Europos žiniasklaidos priemonės.
Balandžio mėnesį Vokietijos "ZDF" televizijos kanalo laidų vedėjas Klausas Kleberis pradėjo skaityti žinias nuo nerimą keliančio pranešimo apie tai, kad JAV kariuomenė kartu su Europos sąjungininkais ruošiasi išvaryti iš Estijos Rusijos ginkluotųjų pajėgų vienetus, kurie "įžengė taip pat, kaip prieš keletą metų į Krymą".
Vėliau žurnalistas pripažįsta, kad visa tai netiesa. "Tai tik vaizdinys, tačiau gana realistiškas", — aiškino jis.
Maskva į televizijos laidos vedėjo pokštą reagavo kaip į precedento neturinčią provokaciją, Federacijos tarybos informacijos politikos komisijos vadovas Aleksejus Puškovas įvykį pavadino "išpuoliu prieš smegenis".
Rugpjūčio mėnesį pasižymėjo žurnalistai iš Nyderlandų. "De Telegraaf" pareiškė, kad olandų naikintuvų F-16 pilotų šeimos, įsikūrusios Lietuvoje, 2017 metais sulaukė Rusijos žvalgybos grasinimų. Neva lakūnų žmonoms paskambino nežinomi asmenys ir prišnekėjo įvairių nemalonių dalykų "su stipriu rusišku akcentu".
Straipsnio autorius nepateikė jokių įrodymų, cituodamas anoniminius šaltinius. Rusijos užsienio reikalų ministerija leidinį pavadino nuosekliai skiepijamo Vakaruose "Rusijos grėsmės" mito elementu.
Panika dėl Lamanšo
"Klastingomis Kremliaus žvalgybos" intrigomis išgąsdino jos skaitytojus ir "British Times". 2017 metų vasario mėnesį prieš pat ūkanotosios Britanijos karinio kontingento išsiuntimą į Estiją, leidinys paragino kareivius ir karininkus būti budrius. Neva, pirmiausia, ką padarys Rusijos žvalgybos agentai, įsilauš į išmaniuosius telefonus ir pavogs asmeninius duomenis, kad vėliau galėtų imtis šantažo.
O akinamai gražios rusakalbės merginos, pasamdytos Rusijos Federalinės saugumo tarnybos, patiklius britus apraizgys vadinamųjų medaus gaudyklių tinklu. Tuo tarpu žurnalistai ir vėl nepateikė jokių įrodymų, kad pagrįstų savo žodžius.
Skleisdami gandus apie "Rusijos grėsmę", dar toliau už europiečius žengė amerikiečiai. Nutraukus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį, JAV spaudoje nuolat pasirodo gąsdinantys straipsniai apie galimą karą su Rusija.
Rugpjūčio pradžioje "The New York Times" paskelbė straipsnį, kuriame teigiama, kad šioje konfrontacijoje amerikiečiai gali pralaimėti. Paprastai už tokių publikacijų slepiasi paslėptas Pentagono raginimas: "Duokit pinigų ginklams!"
Kartais Amerikos žurnalistai nesibodi ir atviromis klastotėmis bei melagingais pranešimais, kurie greitai pasklinda po internetą.
