VILNIUS, spalio 6 — Sputnik. Didžiausiame Amerikos parduotuvių tinkle pasirodė naujų lėlių serija. Prisiminkite savo vaikystę ir jos palydovę — auksaplaukę, ilgakoję Amerikos princesę su dailios moteriškos figūros kontūrais. Prisimenu, kad devintajame dešimtmetyje visoje Rusijoje vyko "tikrų" Barbių mūšis su netikromis, neaiškios kilmės, vėliau atsirado mergaitės draugas — vaikinas Kenas... Ilga buvo istorija. Apie tai rašo RIA Novosti Dmitrijus Kosirevas.
Tai štai, naujoji lėlė jau nebe mergaitė. Projekto idėja — sukurti "nevienareikšmiškas" lėles, aišku, tiems vaikams, kurie nebūtinai "identifikuoja" save kaip mergaitę ar berniuką. Ir visiems kitiems vaikams, žinoma, taip pat. Ir štai matome keistą ploną būtybę, neturinčią akivaizdžių lytinių savybių, kurią galima kūrybiškai perrengti ir paversti berniuku ir atvirkščiai. Rekomenduojamas vartotojų amžius — nuo šešerių metų.
Tai yra, naujos lėlės dabar — transseksualios. Prieš prasidedant dabartinei revoliucijai, smaugiančiai Vakarų visuomenę, transseksualumas — labai retas nukrypimas nuo normos — laikomas liga, šis reiškinys dažnai pasireiškia (o paskui pasitraukia) paauglystėje. Vakarų valstybių grupėje vyksta kova, kad tai (ir lyčių pakeitimo operacijos, įskaitant tas, kurias finansuoja valstybė) būtų laikomos kažkuo nuostabiu ir geidžiamu. Štai trumpa istorija, atsitiktinai pastebėta žinių sraute apie boksininką, kuris gimė moterimi ir pasijuto žmogumi tik tada, kai "tapo vyru", ir tai tik vienas iš pavyzdžių.
Kodėl įmonei gamintojai prireikė atnaujinti vaikystės draugę: kad vaikai įsisąmonintų žaisdami, jog nesvarbu, kuo jie gimė, lytį galima pasirinkti pagal skonį. Kompanija tiesiog seka tendenciją, tai yra, pašėlusią aktyvistų veiklą. Primygtinis transseksualų mados įvedimas, taip pat, kaip ir normaliai besielgiančių vyrų ir moterų persekiojimas, — minėtos revoliucijos dalis, kurios tikslas yra sunaikinti ne tik šiuolaikinę visuomenę su savo šimtmečių senumo santykių sistema, bet ir patį žmogų kaip biologinį reiškinį. Tai jų revoliucija, peržengianti visas ribas, tame tarpe ir naujų belyčių lėlių parduotuvių lentynose pavidalu.
Ir čia įdomiausias klausimas: ką daryti ir kaip reaguoti. Blogiausia ką galima sugalvoti (širdį veriantis šauksmas "juk jie vaikai"), — įvesti draudimą importuoti naujas lėles ir galvoti, kad to pakanka. Galima paklausti tų, kurie gyveno TSRS, kas ir kaip buvo draudžiama ir kokie buvo rezultatai. Štai, atsimenu, kad iš pradžių kažkodėl kovojo net su "The Beatles" ir išaugino kelias žmonių kartas, kurioms "The Beatles" ir visa po jų einanti muzikos kryptis — proto ir dvasios šviesa.
Tuo labiau, kad kalbame apie savo visuomenę, kuri aiškiai pasirinko ir peržengė visų rūšių draudimus. Kitas būdas yra tik pašalinti tokius, kol jie galiausiai netapo pajuokos objektu. Draudimai dažnai tėra bejėgiškumo požymis: na, priimsime įstatymą dėl transseksualų propagandos nepriimtinumo tarp jaunosios kartos — ir ką teisėjai ar žaislų parduotuvių pardavėjai padarys su šiuo įstatymu?
Iš esmės, kalbame apie pasirinkimą iš dviejų alternatyvių elgesio būdų. Pirmas — tai bandymas sėdėti už geležinės uždangos, tikintis, kad siautėjantys praris patys save, arba, sakykime, sunkiai įveikti revoliucinę infekciją ir sukurti naują/seną gražią kultūrą. Tada uždangą bus galima nuimti. Bet, kaip jau minėta, TSRS būtent tuo ir užsiėmė (rezultatas visiems žinomas).
Antras variantas — ne bėgti nuo kovos, o aktyviai joje dalyvauti. Kovoti — smagu. Galima būtų išvesti mažą Dievo mergaitę, kuri visiems šiems aktyvistams pasakytų iš aukštos tribūnos: "Jūs pavogėte iš manęs mano svajones ir vaikystę! Jūs pavogėte mažas princeses, trapias, kurioms reikėjo riterio apsaugos — šias Snieguoles ir Pelenes... Na, aš ne visada esu princesė, taip pat būnu ir gana bjauri kiaulytė, bet kiekviena turėtų svajoti apie ilgas garbanas ir nėriniuotas sukneles".
Tačiau iškyla problema: mūsų išmintingi žmonės, gerbdami gamtą, dėl kokių nors priežasčių iš karto (per internetines apklausas ir pan.) paskelbė visos istorijos su Greta Tunberg verdiktą: tai pasibjaurėtina — naudoti sergančius vaikus suaugusiųjų lobistiniuose žaidimuose.
Yra ir dar viena problema. Savo ir visų kitų Vakarų visuomenių naikintojai iš anksto parengė kovos su tais, kurie jiems priešinasi, naikinimo technologiją. Negalima ginčytis su aktyvistais, jie surengs triukšmingą tų, kurie nesutinka, boikotą ir pašalins juos iš darbo ir garbingos visuomenės. Jei jūs pastebėjote, teritorijose, užgrobtuose "žaliųjų", negalima pasakyti nė žodžio prieš Gretą Tunberg. Taip pat pabandykite pasakyti ką nors apie agresyvių transseksualų invaziją į normalias šeimas — būsite apkaltintas belytės lėlės įžeidimu.
Tik viena guodžia: patys visuomenės naikintojai save įvijo į tokią pačią padėtį, kurioje anksčiau pralaimėjo TSRS. Jų draudimas nesutikti — ta pati geležinė uždanga, kuri kažkada susilpnino sovietų projektą. Tai yra, mūsų princesėms sukyla paprastas žmogiškas smalsumas: kaip Rusijoje galima sakyti, kad mergaitės yra mergaitės, o berniukai — vis tiek berniukai.
