VILNIUS, spalio 11 — Sputnik. Rusijos gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Rygos išlaisvinimą nuo nacių okupantų šio įvykio 75-mečio proga.
Agentūros tinklalapyje pristatomas specialus projektas "Laisvos Rygos žiburiai". Istorinė medžiaga yra paimta iš Gynybos ministerijos Centrinio archyvo fondų.
Visi norintys gali susipažinti su Rygos puolimo operacijos planais ir ypatybėmis, kariniais žurnalais, politiniais pranešimais, žymių Raudonosios armijos karių apdovanojimo dokumentais, laikraščiais.
Taip pat medžiagoje pateikta Rygos aerodromo nuotrauka. 1944 metų rugpjūčio mėnesį susišaudymo metu buvo išdėstyta daugiau nei šimtas priešo lėktuvų, o tai rodo aviacijos svarbą vokiečiams Latvijos sostinės gynybos srityje.
Be to, išslaptinti dokumentai pasakoja apie tai, kaip vietos gyventojai reagavo į sovietų karius. 43-osios gvardijos latvių šaulių skyriaus politinio skyriaus viršininkas savo pranešime pažymėjo, kad miesto gyventojai su dideliu džiaugsmu pasitiko divizijos kovotojus, rašoma medžiagoje.
Šie dokumentai atskleidė nežmoniškus žiaurumus ir sunaikinimą, kurį mieste ir jo apylinkėse įvykdė naciai okupantai. Rygos gyventojai pasidalino faktais apie taikių sovietų piliečių pavergimą, karo belaisvių patyčias, žydų gyventojų žudymą, miesto infrastruktūros sunaikinimą.
Žinoma, kad į rytus nuo Latvijos sostinės — Salaspilyje, naciai įkūrė koncentracijos stovyklą, kuri vadinosi "Mirties slėniu". Apie tai pranešta memorandume pagrindiniam Raudonosios armijos kariniam prokurorui.
1944 metų spalio 13 dieną 2-ojo ir 3-ojo Baltijos fronto kariuomenė išlaisvino Rygą nuo nacių okupantų. Šiam įvykiui pažymėti Maskvoje buvo surengtas 24 artilerijos šūvių iš 324 ginklų saliutas.
Anksčiau Gynybos ministerija išslaptino dokumentus apie Vilniaus, Kauno ir Talino išlaisvinimą. Šie įvykiai Maskvoje taip pat paminėti saliutais. Panašūs renginiai rengiami ir kitų buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų garbei, rengiantis 75-osioms Didžiojo Tėvynės karo pergalės metinėms paminėti.
Baltijos šalys pasipiktino tuo, kad Maskvoje buvo surengti šventiniai saliutai buvusių TSRS ir Rytų Europos miestų (tarp jų ir Vilniaus, Kauno, Talino bei Rygos) išvadavimo nuo nacių okupantų metinėms paminėti.
Rusijos ambasada Lietuvoje Vilniaus reakciją palaikė "neadekvačia".
Baltijos šalių politikų reakciją sukritikavo Rusijos diplomatai. Savo ruožtu oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pabrėžė, kad saliutai rengiami Rusijos teritorijoje ir Maskva neturėtų atsiklausti, kada jie turėtų būti rengiami. Baltijos šalių valdžia laiko TSRS laikotarpį "okupacija.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Baltijos šalių įstojimas į TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam to meto tarptautinės teisės aktui.
Tarp šalių nebuvo karinio konflikto, o vietos valdžia netrukdė sovietų kariuomenei patekti į Baltijos šalių teritorijas ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Taip pat sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios institucijos.
Kaip pažymėjo Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas, šiuos istorinius įvykius Baltijos valdžios institucijos nuolat perrašinėja, nepaisydamos Niurnbergo karo nusikaltimų tribunolo sprendimų, ir vadina juos "juodosiomis datomis".
