Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas paprašė Briuselio atidėti Jungtinės Karalystės pasitraukimą iš Europos Sąjungos ("Brexit") iki 2020 metų sausio 31 dienos.
Be to, remiantis kai kurių žiniasklaidos priemonių pranešimais, ES yra pasirengusi atidėti "Brexit" iki vasario, jei Džonsonas nesugebės susitarti su Parlamentu. Jei susitarimas visgi bus ratifikuotas iki pratęsimo termino pabaigos, "Brexit" gali įvykti lapkričio, gruodžio arba sausio 1 arba 15 dieną.
Baltijos šalys aktyviai ruošiasi Didžiosios Britanijos pasitraukimui iš Europos Sąjungos ir imasi priemonių, kad sušvelnintų jo pasekmes Baltijos šalių ekonomikoms, jei įvyks "kietasis Brexit".
Ekspertas Aleksandras Nosovičius pažymėjo, kad "uždarbiautojai iš Baltijos šalių" tampa derybų tarp Londono ir Briuselio įkaitais, nes jei Britanija paliks ES be susitarimo, įsigalios naujos imigracijos taisyklės.
Pasak jo, Baltijos šalių gyventojai, kurie išvyko dėl įsidarbinimo problemų savo šalyse, bus priversti grįžti į tėvynę, kur jų laukia maži atlyginimai. Be to, Britanijai pasitraukus iš ES, Sąjunga neteks šeštadalio biudžeto, iš kurio, be kita ko, teikiamos subsidijos Baltijos šalims.
Anot Nosovičiaus, tai sukels neišvengiamą ekonominę krizę. Kai kurių Baltijos šalių politikų teigimu, Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai neaktyviai kreipiasi dėl nuolatinio gyventojo statuso Britanijoje, palyginti su Lenkijos, Rumunijos ir kitų ES šalių gyventojais.
Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius pažymėjo, kad jei ES šalių piliečiai nesilaikys Londono reikalavimų, tada "kietojo Brexit" atveju jiems gali kilti problemų, o ES šalių valdžia negalės jiems padėti.
