VILNIUS, spalio 24 — Sputnik. JAV nesvarsto planų pulti Rusiją dėl to, kad ji turi strategines branduolines pajėgas, rašo Kinijos leidinys "Sohu".
"Šiuolaikiniame pasaulyje, jei šalis turi strategines branduolines pajėgas, tada ji laikoma hegemonu, todėl jos dar vadinamos "taikos užtikrinimo paslaptimi", — rašo "Sohu".
Vašingtonas ir toliau bijo Rusijos, nepaisant Tarybų Sąjungos žlugimo ir daugkartinio Rusijos gynybos biudžeto mažinimo, pabrėžia straipsnio autorius. Anot jo, Rusijos strateginės branduolinės pajėgos vis dar yra visiškai pasirengusios kovoti, o tai "priverčia amerikiečius laikyti paraką sausą".
1991 metais Rusija gavo 70 procentų buvusios TSRS strateginių branduolinių pajėgų, todėl ji visada turėjo sausumos, jūros ir oro priemones strateginiams išpuoliams įvykdyti, primena leidinys.
"Rusija yra vienintelė šalis pasaulyje, be JAV, turinti tokias galimybes", — rašoma straipsnyje.
Dominuojantis vaidmuo Rusijos "branduolinėje triadoje" tenka antžeminio bazavimosi raketoms, kurios nuolat pasirengusios kovoti nuo Šaltojo karo laikų, rašo autorius.
Vašingtono sprendimas pasitraukti iš susitarimo dėl branduolinio nusiginklavimo, tarp jų ir iš svarbiausios Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF), anot "Sohu", daro stiprų strateginį spaudimą Rusijai. Tačiau savo pratybomis "Grom-2019" Maskva visam pasauliui aiškiai parodė, kad artimiausiais metais jos saugumą garantuos strateginės branduolinės pajėgos.
Kita vertus, autorius mano, kad šiuo metu nevyks jokios naujos ginklavimosi varžybos, panašios į tas, kurios vyko tarp TSRS ir JAV, mano autorius.
"Rusijos kariuomenė gali pagerinti savo stipriąsias puses, ypač strategines branduolines pajėgas, ir užtikrinti atsakomojo smūgio patikimumą. Taip ateinančiais dešimtmečiais JAV neišdrįs net pažiūrėti į Rusijos pusę", — apibendrina jis.
Šių metų pradžioje Vašingtonas paskelbė apie vienašalį pasitraukimą iš INF sutarties, apkaltinęs Rusiją ilgalaikiu jos pažeidimu. Maskva atmeta visus kaltinimus. Liepos pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą dėl sutarties sustabdymo, ji nustojo galioti rugpjūčio 2 dieną.
Pratybos "Grom-2019" vyko spalio 15–17 dienomis, jose dalyvavo apie 12 tūkstančių karių, taip pat 213 strateginės paskirties paleidimo įrenginių, 105 skraidymo aparatų, įskaitant 5 strateginius raketinius lėktuvus, iki 15 antvandeninių laivų, 5 povandeniniai laivai, 310 karinės ir specialiosios technikos vienetų.
Kaip pažymėjo laikinai einantis Gynybos ministerijos Vyriausiosios tarptautinio karinio bendradarbiavimo valdybos viršininko pareigas generolas majoras Jevgenijus Iljinas, pratybos yra tik gynybinio pobūdžio ir nėra nukreiptos prieš kitas valstybes.
