Akivaizdu, kad Karbauskis tikėjosi, jog per antrąjį balsavimą Pranckietį tikrai pavyks nuversti — buvo surinktos ir mestos į "mūšį" visos turimos pajėgos. Ekspertai irgi buvo linkę manyti, kad Lietuva turės naują Seimo Pirmininką. Tačiau Pranckietis ir vėl išsaugojo savo postą, kas neabejotinai yra didelis asmeninis smūgis "valstiečių" vadovui, jo politinis pažeminimas.
Kita vertus, tame, kas įvyko, Karbauskis galėtų įžvelgti ir teigiamų dalykų — balsavimas parodė, kad yra žmonės, su kuriais jam vienareikšmiškai ne pakeliui. Beliko išsiaiškinti, kas jie.
Po patirto pralaimėjimo "valstiečių" lyderis pareiškė, kad yra tikras, jog išdavikai tikrai ne iš jo partijos, o iš kažkokios kitos frakcijos. Ir visų akys iš karto nukrypo į "lenkus". Neva, jie galėjo nubausti Karbauskį už tai, kad jis neatsižvelgė į jų reikalavimus dėl vaiko pinigų didinimo.
Tačiau nereikia pamiršti, kad, pasirašę koalicinę sutartį, "lenkai" gavo vyriausybėje net du ministrus, ir svarbius. Todėl rizikuoti aukštais postais vardan kažkokio Pranckiečio, nuo kurio jiems nei šilta, nei šalta, jie vargu ar norėtų, tuo labiau, kad Karbauskis labai aštriai reaguoja į tokius dalykus ir galėtų inicijuoti koalicinių susitarimų peržiūrėjimą.
"Socdarbiečiai" ir naujai susikūrusi "Lietuvos gerovės" frakcija irgi neturėjo rimtesnių priežasčių pyktis su "valstiečių" vadovu. Taigi, pastarasis turėtų ieškoti "piktžolių" savo partiniame darže.
Kokias išvadas reikėtų padaryti Karbauskiui, jeigu jo planas nušalinti nuo pareigų Pranckietį žlugo dėl vidinės opozicijos? Pirmiausia, reikia įvertinti, ar partija prie skilimo ribos. Turint omenyje tai, kad metų pradžioje Karbauskis be problemų buvo perrinktas "valstiečių" vadovu, jis gali jaustis pakankamai užtikrintai.
Kitas klausimas — ką daryti su nepatenkintais jo vadovavimu? Variantai du. Pirmas, Karbauskis užleidžia kam nors partijos lyderio vietą, pavyzdžiui, Pranckiečiui. Antras, opozicionieriai palieka "valstiečių" gretas savo noru ar pašalinami iš partijos už kenksmingą elgesį. Labiau tikėtinas antras variantas, ir Karbauskiui šiuo atveju geriau paskubėti, kad į Seimo rinkimus eitų tikrai, o ne tariamai vieninga partija.
Ar dabartinis Seimas gali tinkamai funkcionuoti susiklosčiusioje situacijoje? Žinoma, ji kebli, ir pasiekęs moralinę pergalę Pranckietis galėtų vardan valstybės pats pasitraukti. Tačiau jis to daryti, atrodo, neketina. Ir vis tik tai ne pasaulio pabaiga — net biudžeto svarstymo ir tvirtinimo kontekste.
Manytina, kad Seimo nariai, kurie parėmė Seimo Pirmininką, padarė tai dėl neigiamo požiūrio į Karbauskį, o ne dėl to, kad nesijaučia valdančiosios koalicijos dalimi. Kitaip tariant, jie gali principingai neremti "valstiečių" vadovo, bet nubalsuoti už biudžetą, nes tai du skirtingi dalykai.
Tačiau pastarosiomis dienomis visiems rūpėjo ne valstybės finansai, o kaltų paieška ir koalicinės tarybos posėdžio rezultatas. "Socdarbietis" Rimantas Sinkevičius prieš jį pareiškė, kad "Karbauskis išsiaiškino, kas balsavo kitaip". Šiame kontekste galima buvo tikėtis, kad po susitikimo su partneriais pastarasis žodžių į vatą nevynios, bet jis buvo stebėtinai ramus. "Turime daugumą. Niekas nepasikeitė", — konstatavo "valstiečių" vadovas, pridūręs, kad balsavimo dėl Seimo Pirmininko atleidimo tikslas buvo pažiūrėti, kiek žmonių jį remia, ir tas tikslas buvo pasiektas.
Tai reiškia, kad kalta ne kažkokia kita frakcija, o savi, kurių problemą teks spręsti. Tačiau tai, kaip sakoma, jau visai kita istorija.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
