Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis nuramino Baltarusiją: amerikiečių "Abrams" tankai prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos nekelia grėsmės Baltarusijos Respublikai.
"Todėl galiu patikinti, kad bent jau iš vakarų pusės karinių ar kitokių grėsmių Baltarusijos suverenitetui nėra. Iki pavasario Lietuvoje dislokuojamas bataliono dydžio vienetas negali kelti jokios grėsmės Baltarusijos saugumui, todėl išties tikimės, kad Baltarusijos reakcija bus adekvati", — sakė Karoblis ir pridūrė, kad "NATO pajėgų, įskaitant JAV, rotacija Baltijos regione yra įprasta praktika, ypač po 2014 metų".
Taigi, ramiai miegokite, kaimynai baltarusiai, mūsų (NATO) tankai atgabenti prie jūsų sienos jūsų pačių saugumui. Kai Rusija panorės jus okupuoti, mes nedelsdami ateisime jums į pagalbą. Sakote, ji (Rusija) nesiruošia okupuoti Baltarusijos? Tai jūs tiesiog jos nepažįstate! Juk ji miega ir mato, kaip per porą dienų tankais važiuos per taikią Baltarusijos žemę, o paskui Suvalkų koridoriumi susisieks su Kaliningrado sritimi. Ir tokiu būdu atskirs Baltijos šalis nuo kontinentinės Europos. NATO šiuos gudrius Kremliaus planus jau seniai išsiaiškino, ir tik dėl Lietuvos strategų išminties.
Tiesa, krašto apsaugos ministras Karoblis dėl tam tikrų priežasčių nepriminė, kad Lietuvos Konstitucija draudžia šalyje turėti užsienio šalių karines bazes. O žodžiai "JAV karių rotacija" tėra figos lapas, dengiantis NATO tarptautinių legionų plėtrą į rytus. O juk kaip nuoširdžiai Vakarai, griaudami Berlyno sieną, o paskui ir TSRS, žadėjo Gorbačiovui ir Jelcinui, kad taip neatsitiks.
Verta prisiminti, kad prezidentė Dalia Grybauskaitė per oficialų vizitą Baltuosiuose rūmuose 2018 metų pavasarį jau atvirai paragino JAV dislokuoti Lietuvoje ne tik JAV kariuomenės kontingentą, bet ir priešraketinės gynybos elementus. Taigi, Pabradėje esanti karinė bazė jau keletą metų de facto yra amerikiečių karinė bazė, aprūpinta sunkiasvoriais šarvuočiais. O vidutinio nuotolio raketų pasirodymas pasienyje su Baltarusija ir Rusija — artimiausia perspektyva.
Išmintingi Lietuvos politikai dreba iš baimės, kad netoli Lietuvos ir Baltarusijos sienos, 50 kilometrų atstumu nuo Vilniaus, Minskas stato Astravo AE. Branduolinę elektrinę stato "Rosatom", atsižvelgdama į naujausius pokyčius saugumo srityje bei turėdama omenyje Černobylio tragediją. Bet Lietuva dėl tam tikrų priežasčių tikra, kad vieną dieną Astravo AE tikrai sprogs ir sugriaus Lietuvos sostinę.
O kaip tuomet turėtų reaguoti Minskas, kai tarptautinis NATO batalionas su tankais ir ginklais jau dislokuotas 15 kilometrų atstumu nuo sienos? O 2020 metų pavasarį šiose vietose vyks didžiausios per pastarąjį amžiaus ketvirtį Šiaurės Atlanto aljanso pratybos. Ar tai geros kaimynystės demonstracija?
Logiška, kad Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nurodė savo kariškiams sukurti atsakomųjų priemonių planą. Kokios jos bus? Dar nepranešama.
Kaip žinote, strategiškai svarbius objektus, tarp jų ir atomines elektrines, visada saugo oro gynybos pajėgos.
Baltarusijoje kol kas nėra S-300 ir S-400. Tačiau artimiausiu metu jie gali pasirodyti. Kaip atsakas į NATO "Abrams" ir haubicas. Ir tada lietuvių baimę dėl saugios, kaip tvirtina TATENA, Astravo AE pakeis košmaras prieš naujausias Rusijos raketų sistemas, kurios pasienyje gali pasirodyti per kelias valandas. Ir jų diapazonas yra daug didesnis nei Lietuvos teritorijos ilgis iš pietų į šiaurę ir iš rytų į vakarus. Jau neminint Lietuvos sostinės, esančios vos 30–40 kilometrų atstumu nuo Baltarusijos sienos.
Kaip sakoma, ko sieki, tą ir gauni.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
