VILNIUS, spalio 25 — Sputnik. Bundestagas atmetė opozicijos partijų siūlymus panaikinti sankcijas ir vykdyti "bendradarbiavimo, o ne konfrontacijos" su Rusija politiką, praneša RIA Novosti.
Posėdžio dėl santykių su Rusija darbotvarkėje buvo pateikti du pasiūlymai — "Kairiųjų" frakcijos "Įtampos su Rusija sumažinimas — nepratęsti sankcijų Rusijai" ir partijos "Alternatyva Vokietijai" — "Už naują politiką Rusijos atžvilgiu — bendradarbiavimas, o ne konfrontacija".
Pirmasis daugiausia pasiūlė Bundestagui pareikšti dėl Vokietijos vyriausybės būtinybės dirbti ES, kad sankcijos Rusijai nebūtų pratęsiamos.
Antrajame buvo pateiktos įvairios priemonės bendradarbiavimui su Rusija stiprinti įvairiose srityse.
Iš pat pradžių Užsienio reikalų komitetas abu pasiūlymus siūlė atmesti. Po diskusijų deputatai nubalsavo pagal rekomendacijas.
Prieš "Kairiųjų" pasiūlymą balsavo koalicinė CDU / CSU, SPD bei "Žalieji". "Alternatyva Vokietijai" susilaikė. 535 Bundestago nariai nubalsavo už "Alternatyvos Vokietijai" pasiūlymo atmetimą, 75 prieš, vienas susilaikė.
Kalbėdamas per posėdį "Kairiųjų" frakcijos narys Klausas Ernstas teigė, kad sankcijos galioja penkerius metus, "tačiau jos neturėjo jokios įtakos". Jis atkreipė dėmesį į Kylio ekonomikos instituto tyrimą, pažymėdamas, kad dėl sankcijų Rusijai pasaulio ekonomika prarado 300 milijardų dolerių.
"Beje, vien Vokietijoje nuostoliai siekia 770 milijonų dolerių per mėnesį. Labiausiai neigiamą įtaką šios sankcijos daro mums", — teigė Ernstas. Parlamento narys pažymėjo, kad būtina aptarti, kiek ilgai sankcijos išliks — penkerius ar dešimt metų, nes "šių sankcijų kritika tik augs".
Politikas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl sankcijų Rusija keičia importo politiką: "Tai nėra trumpalaikis vystymasis, tai tęsis ilgai ir ilgainiui atimame iš Vokietijos įmonių Rusijos rinką".
Savo ruožtu, Manuelis Saracinas iš "Žaliųjų" partijos pažymėjo, kad, jo manymu, sankcijos daro poveikį ekonomikai, "pavyzdžiui, dujų ir naftos gavybos, gynybos sektoriaus įmonėms, tačiau aš manau, kad šios sankcijos yra teisingos".
"Tai teisinga politika", — pabrėžė jis.
Koalicijos atstovas Nicholas Lebel iš CDU / CSU frakcijos sutiko, kad "Vokietijai ir Europai reikia santykių su Rusija strategijos, kuri remiasi dialogu, o ne maksimaliu spaudimu, kaip tai daro mūsų kolegos iš Amerikos".
"Šiandien negalime sakyti, kad ši JAV strategija davė ypatingų rezultatų. Priešingai, dar labiau eskaluojama. Tačiau viso to malšinimo strategija <...> taip pat neveda mūsų į priekį", — sakė jis.
Jis pažymėjo, kad todėl vyriausybė vykdo "dialogo politiką, tačiau atkakliai ir jėga reklamuodama savo viziją".
Rusijos ir Vakarų šalių santykiai pablogėjo dėl padėties Ukrainoje, kur 2014 metais įvyko valstybės perversmas. Vakarų šalys apkaltino Rusiją kišimusi į Ukrainos reikalus ir įvedė sankcijas. Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių ir paneigė kaltinimus. Be to, Maskva ne kartą pabrėžė, kad ji nėra Ukrainos vidaus konflikto šalis ar Minsko susitarimų dėl situacijos Donbase sureguliavimo subjektas.
Pastaruoju metu ES šalyse vis dažniau siūloma panaikinti sankcijas prieš Rusijos Federaciją. Neseniai Prancūzijos lyderis Emanuelis Makronas pareiškė, kad tiki "Europa, kuri tęsiasi nuo Lisabonos iki Vladivostoko". Anot politiko, Rusijos Federacijos ir Prancūzijos santykiai yra nepaprastai svarbūs tarptautinei santvarkai.
Be to, Estijos prezidentė neseniai paskelbė, kad Europos nuovargis nuo Ukrainos vis stiprėja. Priežastis yra ta, kad Vakarų šalys daugelį metų teikė Ukrainai tuos pačius patarimus, tačiau nėra požymių, kad "Ukraina taptų mažiau korumpuota".
Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadimas Pristaika pripažino, kad Vakarų šalims tampa vis sunkiau taikyti sankcijas Rusijai. Nukrypimą nuo sankcijų politikos jis įžvelgė, visų pirma, Rusijos delegacijos įgaliojimų Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje atkūrime ir raginimuose sugrąžinti Rytų kaimynę į G8.
Rugsėjo viduryje JAV ambasadorius Rusijoje Džonas Hantsmanas paragino labiau plėtoti prekybą tarp JAV ir Rusijos. Anot jo, išaugusi prekyba lems didesnį abipusį pasitikėjimą.
