VILNIUS, spalio 28 — Sputnik. Lietuva kartu su kaimynėmis pateko į šalių, kurias Rusijos gyventojai laiko priešiškomis jų tėvynei, sąrašą. Apklausą surengė Rusijos apklausų centras VCIOM.
Dauguma rusų (67 proc.) vadina JAV šalimi, su kuria Rusijos santykiai šiuo metu priešiškiausi ir labiausiai įtempti, 2018 metais tokių buvo 75 proc.
Be to, daugiau nei pusė rusų (53 proc.) Ukrainą vadina priešiška Rusijos Federacijai (39 proc. 2018 metais, 32 proc. 2014 metais), 25 proc. — JK (2018 metais — 33 proc., 2014 metais — 9 proc.).
Lietuva šiame reitinge pateko į aštuntąją vietą — 6 procentai Rusijos gyventojų mano, kad Lietuva yra priešiškai nusiteikusi valstybė, 2018 metais tokių buvo 3 proc., o 2014 — tik 1 proc.
Respondentai taip pat mano, kad Rusijos santykiai įtempti su Lenkija (12 proc.), Gruzija (12 proc.), Vokietija (9 proc.), Latvija (7 proc.).
Pažymėtina, kad nors Rusijos ir JAV santykiai yra labai įtempti, tačiau dalis taip manančių respondentų sumažėjo 8 procentiniais punktais, palyginti su praėjusiais metais.
Tuo tarpu Lietuvos rodiklis per metus, priešingai, padidėjo dukart.
Apklausos duomenimis, JAV išlieka pagrindiniu potencialiu karinės grėsmės šaltiniu Rusijai, nors, palyginti su sausio mėnesio apklausa, reikšmingai sumažėjo šią nuomonę turinčių asmenų dalis (53 proc., 2019 metų sausį — 65 proc.).
Vakarai nuolat skelbia apie didėjančią "Rusijos grėsmę". Visų pirma, Rytų Europos šalys, kurios tiesiogiai ribojasi su Rusija, prašo NATO sudaryti jose karinius kontingentus. Baltijos šalyse dažnai vyksta NATO pratybos.
Lietuva dažnai garsiai skelbia antirusiškus pareiškimus. Politikai neretai aukščiausiose Europos politinėse aikštelėse sako, kad Rusijos politika pasižymi "nedemokratinėmis vertybėmis".
Ketvirtadienį, spalio 24 dieną, kai kurie Rusijos delegacijos nariai išėjo iš salės Lietuvos Seimo vadovo Viktoro Pranckiečio kalbos Europos valstybių parlamentų pirmininkų konferencijos metu. Kalbos metu Pranckietis ragino neignoruoti fakto, kad kai kurios ET valstybės "nebepuoselėja demokratijos ir neužtikrina žmogaus teisių". Vėliau, komentuodamas tai, Rusijos senatorius Vladimiras Džabarovas patarė Lietuvai, kad užuot mokiusi Maskvą "demokratijos", Strasbūre kalbėtų apie žydų žudynes Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metu.
Baltijos šalių politikai nuolat kaltina Rusiją "pažeidimais" ir teigia, kad egzistuoja "Rusijos grėsmė". Daugelis ekspertų mano, kad norint išlaikyti NATO kontingentus prie Rusijos sienų, būtina ir toliau puoselėti šį mitą.
Neseniai Europos parlamentarė iš Lietuvos Rasa Juknevičienė pareiškė, kad Lietuvos konservatoriai Europos Parlamente mano, jog Rusija taps "Europos demokratine valstybe".
Komentuodamas Juknevičienės interviu Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius ironiškai pažymėjo, kad Lietuva iš tikrųjų gali "daug ko" išmokyti Rusiją ir kitas šalis, bet tai toli gražu ne teigiami dalykai.
Kartu Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžia, kad Rusijos ir Lietuvos santykiai patiria krizę dėl oficialaus Vilniaus, kuris Maskvos demonizavimą padarė beveik nacionaliniu prioritetu, kaltės.
