"Jamestown Foundation" ne paskutinė ekspertinė organizacija Amerikoje — į jos įžvalgas verta atkreipti dėmesį (panašiai kaip į RAND tyrimus). Todėl straipsnio autorius nepatingėjo ir perskaitė visą jos eksperto tyrimo ataskaitą apie galimą Rusijos karą su NATO dėl Baltijos šalių. Lūkesčiai, kad bus įdomu, pasiteisino, tik dokumento išvados gali nelabai patikti Vilniui, Rygai ir Talinui.
Kodėl Rusija gali užpulti
Kai Vakaruose kalbama apie karinę Rusijos grėsmę NATO, dažnai ignoruojamas klausimas, kodėl Maskva turėtų pradėti ginkluotą konfliktą su Amerika ir Europa, arba jis analizuojamas labai paviršutiniškai — Vladimiras Putinas tiesiog užpuls. Todėl "Jamestown" nustebino detalesniu požiūriu į šį momentą.
Priežasčių, kodėl Rusijos prezidentas gali okupuoti Baltijos valstybes, buvo nurodyta daug. Pirma, siekis apginti tėvynainius, kurių teisės ten pažeidinėjamos. Antra, noras atstatyti istorinį teisingumą ir susigrąžinti visas buvusias Rusijos teritorijas (Baltijos regiono atveju, bent jau Latviją ir Estiją), laikantis pozicijos, kad TSRS subyrėjimas buvo neteisėtas. Trečia, ketinimas įrodyti Rusijos didybę ir asmeninis Putino noras likti istorijoje NATO nugalėtoju. Ketvirta, manymas, kad Aljanso veiksmai (pozicijų stiprinimas) Baltijos valstybėse yra neoficialus karo paskelbimas.
Penktas motyvas — regioninė ir globali saugumo strategija. Kitaip tariant, būtų gerai sujungti Kaliningrado sritį su Rusijos teritorija ir praplėsti šalies pakrantę prie Baltijos jūros. Be to, NATO nesugebėjimas efektyviai sureaguoti į Baltijos šalių okupaciją reikštų Aljanso krachą. Pagaliau, savo tyrime autorius kalba apie Rusijos agresiją Čečėnijoje, Gruzijoje, Kryme, Donbase ir Sirijoje — atitinkamai, tik laiko klausimas, kada ateis Baltijos valstybių eilė.
Dokumento išvada — Vakaruose yra žmonių, kurie mano, jog Putinas pernelyg pragmatiškas, kad pradėtų karą su NATO, bet jie klysta, nes priežasčių tai padaryti jis turi daugiau, negu reikia. Jų sąrašas iš tiesų įspūdingas. Už pastangas — penketas. Už logiką — dvejetas.
Pavyzdžiui, Rusijos grėsmės įrodymas — "agresija" aukščiau minėtose vietose. Keista — apie kokią "agresiją" galima kalbėti Čečėnijoje, kur Maskva gynė teritorinį šalies vientisumą, arba Gruzijoje, kur karą pradėjo pastarosios prezidentas, arba Sirijoje, kur Rusiją pakvietė oficialus Damaskas.
Kitas momentas. Jeigu Putinas taip nori susigrąžinti visas buvusias TSRS teritorijas, gal jis turi pradėti nuo Ukrainos, Baltarusijos ir Moldovos. Tačiau, pavyzdžiui, Kijeve dar nėra Rusijos kariuomenės, nors ji 2014 metais galėjo ir vis dar gali atsidurti ten labai greitai.
Siekis apginti tėvynainius? Estijoje 2007 metais buvo istorija su bronzinio kario paminklu, ir — nieko. Dabar Latvija riboja rusakalbių teises švietimo srityje — ir vėl nieko. Trumpai sakant, Jums, gerbiami skaitytojai, spręsti, kiek reali yra Rusijos agresija Baltijos šalių atžvilgiu, bet straipsnio autoriaus "Jamestown" argumentai neįtikino.
Kas ką
Po to, kai JAV ekspertas paaiškino, kodėl Maskvos reikia bijoti, jis perėjo prie jos karinių galimybių vertinimo. Neseniai Lietuvos prezidentas pareiškė, kad, jo generolų teigimu, šalis galės priešintis Rusijai tris-keturias savaites. Specialiai jam "Jamestown" citata: "Daugybė tyrimų parodė, kad šios [rusiškos] pajėgos galės įveikti Baltijos valstybes per kelias dienas. Su mažu kareivių skaičiumi ir artilerijos kiekiu, silpna oro gynyba, be tankų ir karinių oro pajėgų jos galės priešpastatyti tik "miško brolių" dvasią. Kol NATO atskubės į pagalbą, kova bus seniai baigta".
Tiesa, minimas ir mėnesio terminas, bet tam, anot tyrimo autoriaus, reikia ištaisyti dabartinę tragišką situaciją. Ir tuomet suformuluojama, turbūt, pagrindinė dokumento mintis: problemos sprendimas — ne greitas NATO pastiprinimo atkeliavimas (tai antraeilis dalykas), o Baltijos regiono pavertimas viena didele tvirtove. Atitinkamai, jo šalys turi ženkliai padidinti savo kariuomenes bei jų aktyvųjį rezervą, prisipirkti rimtos ginkluotės ir paruošti savo teritorijas ilgai kovai (sandėliai, fortifikacijos ir taip toliau).
Amerika galės padovanoti senų tankų ir pėstininkų mašinų, suteikti tam tikrą finansinę pagalbą, bet esmė paprasta — skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas. Tačiau net ir tai ne pats linksmiausias dalykas.
Sugebėjimas savarankiškai priešintis Rusijai ilgesnį laiką, tyrimo autoriaus manymu, yra siektinas tikslas dar ir todėl, kad NATO taryba gali būti nevieninga Maskvos agresijos atveju, ir Amerikai teks burti norinčiųjų koaliciją. Jūs tik pagalvokite — 5 straipsnis gali būti neaktyvuotas!
Ir kas tuomet bus tie norintieji? Šiame kontekste dokumente labai dažnai minima Lenkija, kuri, atrodo, tampa pagrindiniu politiniu ir kariniu JAV forpostu Europoje ir, anot tyrimo autoriaus, turėtų suvaidinti svarbų vaidmenį Kaliningrado srities užėmime. Tačiau net ir ji, pasak dokumento autoriaus, NATO konflikte su Rusija dėl Baltijos šalių didžiausią dėmesį, greičiausiai, skirs savo teritorijos gynybai. Pagaliau, jeigu Aljanse nebus vienybės, ar norės Amerika, kurioje stiprėja izoliacionistinės nuotaikos, viena kariauti su Maskva?
Įdomybės
Bendrai paėmus, reikia pažymėti, kad "Jamestown" tyrimas yra gana kritiškas NATO atžvilgiu ir pakankamai objektyviai vertina karines Rusijos galimybes (pavyzdžiui, oro gynybos srityje). Tačiau jis vis tiek pervertina Aljanso ir sumenkina Maskvos perspektyvas analizuojamame konflikte.
Nugalės, anot "Jamestown", žinoma, Vakarai, bet įdomu tai, jog net ir tokiu atveju jie gali pradėti svarstyti įvairias nuolaidas Kremliui, kad karas pasibaigtų kuo greičiau ir Putinas neprarastų veido — pavyzdžiui, sutikti su Baltarusijos inkorporavimu į Rusijos Federacijos sudėtį. Štai toks požiūris į Minsko suverenitetą...
Galiausiai, tyrime yra akivaizdžių netikslumų, kurie parodo JAV ekspertų žinių apie Baltijos šalis lygį. Pavyzdžiui, rašoma, kad 100 procentų dujų Lietuva, Latvija ir Estija importuoja iš Rusijos. SGD terminalas Klaipėdoje? "Jamestown" apie jį nieko negirdėjo.
Kitas "perlas": "Lietuvoje prorusiška kraštutinės dešinės partija "Tvarka ir teisingumas" 2019 metų liepos mėnesį tapo valdančiosios koalicijos dalimi ir gavo krašto apsaugos ministro postą". Ir ne prorusiška, ir ne kraštutinės dešinės, ir krašto apsaugos ministro posto realiai negavo. Tačiau vargu ar kažkas Amerikoje tikrins, kas ten mažomis raidėmis 35 išnašoje parašyta apie kažkokią Lietuvą.
***
Apibendrinant, reikėtų pažymėti, kad tokius tyrimus kaip "Jamestown" tyrimo ataskaita verta skaityti todėl, kad tai ne tik būdas išmušti daugiau pinigų iš savo valdžios ir sąjungininkų JAV kariniam-pramoniniam kompleksui, bet ir karinės-politinės Amerikos minties atspindys.
Aptariamas dokumentas parodė, jog Jungtinėse Valstijose vis dar blogai su rusiškos logikos supratimu, ir yra nuomonė, kad Baltijos valstybės (į realią situaciją kuriose Amerikoje niekas pernelyg nesigilina) pirmiausiai pačios turi pasirūpinti savo saugumu, kad praktiškai 5 NATO straipsnis nėra pagalbos garantija, kad pagrindiniu JAV partneriu Europoje tampa Lenkija ir kad Baltarusija Rusijos sudėtyje Vašingtonui, jei kas, yra priimtinas dalykas.
Šiame kontekste norisi tikėti, kad Lietuva supras būtinybę koreguoti savo užsienio politiką anksčiau, negu tai padarė kurdai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
