VILNIUS, splaio 30 — Sputnik. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis paskelbė, kad iki 2025 metų Lietuvos kariuomenė atsisakys sąsajų su rusiškomis technologijomis. Tai jis patvirtino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje. Transliacija skelbiama Seimo YouTube kanale.
Posėdyje dalyvavęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krukščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Laurynas Kasčiūnas paklausė ministro, kada Lietuva nebeturės sąsajų su technologijomis iš Rusijos.
Atsakydamas Karoblis pabrėžė, kad tai galėtų įvykti pakeitus šiuo metu naudojamus sovietinius sraigtasparnius "Mi-8" į amerikietiškus sraigtasparnius UH-60M "Black Hawk".
"Kol kas "Mi-8" bus naudojami, dar du bus kapitaliai remontuojami, kad pratemptume iki to laikotarpio, kada bus atgabenti nauji sraigtasparniai", — sakė Karoblis.
Be to ojis pabrėžė, kad siekiant saugumo yra imamasi visų priemonių, jog "rusiškos technologijos nesukeltų rizikų".
Spalio viduryje Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad nusprendė už 300 mln. eurų įsigyti šešis amerikiečių karinius sraigtasparnius UH-60M "Black Hawk".
Skelbiama, kad planuojama sraigtasparnių vertė — apie 300 mln. eurų, į šią sumą taip pat bus įtrauktas mokymo, atsarginių detalių bei reikalingos įrangos paketas. Pirkimo sutartį siekiama pasirašyti iki 2020 metų pabaigos. Pirmieji sraigtasparniai UH-60M Lietuvos kariuomenę turėtų pasiekti 2024 metų pabaigoje.
Tada Karoblis skelbė, kad senųjų "Mi-8" išlaikymas yra brangus, o remontas yra "rizikingas dėl komplikuoto atsarginių dalių tiekimo iš Rusijos".
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojami trys AS365 N3+ "Dauphin", kurie daugiausia skirti paieškos ir gelbėjimo darbams bei aplinkos apsaugos stebėsenai, ir trys sovietiniai sraigtasparniai "Mi-8".
Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pažadėjo NATO generaliniam sekretoriui Jensui Stoltenbergui padidinti valstybės gynybos išlaidas. Siekiant įvykdyti įsipareigojimus Šiaurės Atlanto aljansui ir skirti du procentus bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, Valstybės gynimo taryba (VGT) kartu su Nausėda nusprendė pasinaudoti Biudžeto įstatyme numatyta galimybe skirti papildomus asignavimus gynybai skolinantis.
Spalio pradžioje Karoblis pareiškė, kad 2020 metais Vyriausybė planuoja gynybai skirti 2,02 proc. BVP. Be to, Lietuva planuoja kasmet didinti išlaidos gynybai ir ne vėliau kaip 2030 metais skirti jai bent 2,5 procento šalies BVP.
