VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Kijevas yra pasirengęs nutraukti Rusijos dujų tranzitą į Europą. Pasak energetikos ministro Aleksejaus Orželio, Ukrainos požeminėse saugyklose susikaupė tiek "žydrojo kuro", kad neverta jaudintis dėl šildymo sezono eigos, rašo portalo "RuBaltic. ru" autorius Aleksejus Iljaševičius.
Pasak straipsnio autoriaus, Zelenskio komandai tai gali tapti dideliu "proveržiu": pirmą kartą šalis žiemos be Rusijos dujų, keliaujančių į Europą tranzitu. O Maskva yra pasirengusi išlaisvinti Ukrainą nuo "energetinės vergijos", panašiai kaip ji jau pasiruošė atjungti Baltijos šalis nuo BRELL energijos žiedo.
"Mes esame pasirengę tokiai situacijai, kai jau galime sustabdyti transportavimą (dujų — Sputnik) per Ukrainos teritoriją. Kodėl esame pasiruošęs? Ogi todėl, kad Ukrainos požeminėse dujų saugyklose turime rekordinį kiekį dujų, kurios buvo pumpuojamos šildymo sezonui", — gyrėsi Aleksejus Orželis.
Anot jo, rezervai yra tokie dideli, kad žiemą galima apsieiti ir be tranzito, iš kurio visus šiuos metus Ukraina "maitinosi". "Energetinės nepriklausomybės" schema atrodo keistokai: "Naftogaz" tą pačią "Gazprom" produkciją pirko per Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos tarpininkus.
Tačiau pasibaigus dabartiniam tranzito susitarimui, ukrainiečiai vis tiek gali "nušokti nuo Rusijos dujų adatos". Nebus tranzito — nebus poreikio kurti šias juokingas schemas.
Iki šio mėnesio pradžios Ukraina buvo sukaupusi 21,76 milijardo kubinių metrų dujų, tai yra, ji net šiek tiek viršijo planą. Iš pirmo žvilgsnio šių tūrių tikrai turėtų pakakti, kad neskausmingai praeitų šildymo laikotarpis. Tačiau, pasak straipsnio autoriaus, Orželis pamiršo paminėti kai kuriuos niuansus.
Pirma, ne visos dujos Ukrainos PDS priklauso Ukrainai. Neseniai tapo žinoma, kad maždaug 6,7 milijardo kubinių metrų priklauso užsienio prekybininkams. Greičiausiai jie mielai parduos šias apimtis šildymo sezono viduryje, kai kainos staigiai kils. Bet dėl tam tikrų priežasčių Energetikos ministerija nepaaiškina, iš kur Ukraina gaus pinigų kelių milijardų kubinių metrų dujų "kontroliniam pirkimui".
Antra, dėl techninių priežasčių neįmanoma išpumpuoti visų turimų atsargų iš požeminių saugyklų: norint išlaikyti sistemą darbo režime, joje reikia palikti didelius degalų kiekius. Pasak ekspertų, tai yra apie 4-5 milijardus kubinių metrų.
Taigi tik pusę savo rekordinių atsargų "Naftogaz" šiandien gali laisvai tiekti vartotojams. Šiame kontekste padėtis Ukrainoje neatrodo tokia stabili.
Aleksejus Orželis kažkodėl nekalba apie tai, kokios perspektyvos atsiveria, jei iki kito šildymo sezono bus sustabdytas tranzitas: dėl galimo rusiškų dujų trūkumo Europoje kils kainos, o iniciatyvūs tarpininkai taip pat gaus pelno iš tiekimų Ukrainos vartotojui.
Be to, reikia paminėti dujų infrastruktūros vakariniame pasienyje modernizacijos išlaidas ir įspūdingų tranzito nuomos mokesčių praradimą.
Šis dujinis nuotykis gali visiškai sužlugdyti spartų ekonomikos augimą, apie kurį svajoja ministras pirmininkas Aleksejus Gončarukas.
Tai yra visiškos "energetinės nepriklausomybės" nuo Rusijos kaina. Ar Ukraina pasirengusi tiek sumokėti? Dujų pramonės fronto asai (Andrejus Kobolevas, Jurijus Vitrenko ir tas pats Orželis) keletą mėnesių įrodinėjai, kad jų negąsdina tranzito nutraukimas. Atseit, jie importuos dujas iš Lenkijos SGD terminalo Swinoujscie ir neva perjungs dujų transportavimo į kitokį darbo režimą. Arba apskritai užpildys sistemą vandeniliu — tokią idėją neseniai pasiūlė "Naftogaz" vykdomasis direktorius.
Šie argumentai neturi įtakos Rusijos derybinei pozicijai.
"Po to, kai prezidentas Putinas per spaudos konferenciją Budapešte pateikė savo požiūrį šiuo klausimu (dėl naujos tranzito sutarties pasirašymo — Sputnik), niekas nepasikeitė", — sakė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jei šalims nepavyksta pasiekti kompromiso, jos turės patikrinti, kuri iš jų blefuoja ir kuri iš tikrųjų yra pasirengusi sustabdyti tranzitą.
Šis scenarijus Rusijai nežada nieko gero: iki 2020 metų ji nebus pasirengusi tiekti Europai ankstesnius dujų kiekius alternatyviais maršrutais. Tačiau aplinkkelio vamzdynai statomi, jų paleidimas yra tik laiko klausimas. O ką Ukraina veiks per tą laiką?
Jei Rusijos strategija yra ypač aiški ir logiška (paleisti maksimalius dujų kiekius apeinant Ukrainą), tai Kijevas neturi jokios strategijos. Yra tik aklas tikėjimas, kad Ukrainos dujų transportavimo sistema — nepakeičiama. Ir įsitikinimas, kad nutraukti dvišalius santykius su Maskva yra jų išskirtinė teisė.
Tačiau įprastas pasaulio vaizdas žlunga, kai Rusija savarankiškai atleidžia savo kaimynus nuo būtinybės plėtoti verslą su "agresore".
Baltijos šalių pavyzdys yra bene iškalbingiausias. Niekas neišstūmė Lietuvos, Latvijos ir Estijos iš BRELL energetinio žiedo — patys panoro. Tačiau jų elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa procesas šiek tiek atidėtas. Paskutinį etapą planuojama baigti ne anksčiau kaip 2025 metais. (O galbūt ir vėliau).
Ironiška, bet tie, kam energijos žiedas netrukdo, jau pasirengę jį sunaikinti. Rusija visiškai išsprendė Kaliningrado srities, kuri anksčiau buvo priklausoma nuo Lietuvos, energijos tiekimo problemą (čia atsirado net pertekliniai pajėgumai). Techniškai tai leidžia Rusijai kad ir rytoj išeiti iš BRELL ir įgyvendinti seną Lietuvos svajonę apie "energetinę nepriklausomybę".
Džiaugtis ja Lietuvai teks tamsoje, nes šalis neturės kuo kompensuoti prarastų Rusijos atsargų.
Bet tikėtina, kad ir po 2025 metų vis dar išliks atskiros tarpvalstybinės elektros linijos tarp Rusijos, Baltarusijos ir Baltijos šalių. Bent jau Lietuvos, Latvijos ir Estijos atstovai tam pritarė BRELL energetikos sistemų komiteto posėdyje. Europos Sąjunga tam taip pat neprieštarauja.
Priešinsis tik Baltijos šalių politikai, kuriems visiškas BRELL panaikinimas tapo garbės reikalu. Jie turės paaiškinti gyventojams, kodėl elektra brangesnė Europoje, o elektros jungtys su Lenkija ir Švedija reguliariai sugenda.
Rusija yra pasirengusi atleisti Ukrainą nuo poreikio kreiptis į "Gazprom" tarnybas ir išlaisvinti Baltijos šalis iš "okupacinio" energijos žiedo.
Tačiau Ukrainai ir Baltijos šalims tai kažkodėl nesuteikia džiaugsmo. Galbūt todėl, kad dabartinėmis "energetinės nepriklausomybės" kainomis vis dar yra naudingiau likti "vergijoje"?
