VILNIUS, lapkričio 6 — Sputnik. Kai tik Baltijos šalys išeis iš BRELL energijos žiedo (Baltarusija, Rusija, Estija, Lietuva, Latvija), jos iškart pradės prašytis atgal. Tokią nuomonę interviu Sputnik Lietuva išsakė politologas Aleksandras Nosovičius.
Anot eksperto, toks scenarijus neišvengiamas. Kaip pavyzdį Nosovičius paminėjo Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo situaciją, kai šiuo laivu-saugykla Vilnius norėjo atsikratyti Rusijos "Gazprom" monopolio. Tačiau net ir toliau Lietuva perka rusišką kurą.
"Kaip parodė Lietuvos SGD terminalo istorija, visi bandymai atsikratyti Rusijos energetikos sektoriuje — tai tik vaikščiojimas ratu. Taigi jos [Baltijos šalys] grįžta prie atspirties taško, prie bendradarbiavimo su Rusija energetikos srityje, bet jau brangiau ir kitais būdais. Kalbant apie dujas, tai buvo suskystintos gamtinės dujos, kurios vėl tiekiamos iš Rusijos. Elektros energijos atveju tai bus grįžimas į vieną ar kitą BRELL formatą, tačiau jau kartu su alternatyviais elektros energijos tiekimo kanalais, tomis pačiomis jungtimis su Lenkija ir Šiaurės šalimis Baltijos jūros dugne", — sakė jis.
Baltijos šalių vadovybė reguliariai rengia įstatymo projektus, skirtus užtikrinti jų "energetinę nepriklausomybę". Konkrečiai šiuo tikslu Vilnius iš Norvegijos nuomojasi dujų saugyklą, kurios išlaikymas SGD terminalo operatoriui kainuoja 60 milijonų eurų per metus. Nepaisant to, Lietuva ir toliau perka energijos šaltinius iš Rusijos.
Praėjusį mėnesį Klaipėdos terminalas priėmė tris laivus su rusiškomis suskystintomis gamtinėmis dujomis. Nors Vilnius atvirai neskelbia sutarties su "Novatek", tačiau akivaizdu, kad reguliarūs dujų tiekimai į Lietuvą vyksta nuo pavasario.
Lietuva, Latvija ir Estija planuoja palikti BRELL energijos žiedą iki 2025 metų. Anot Baltijos šalių valdžių, tai leis užtikrinti "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos ir prisijungti prie žemyninės Europos tinklų. Tikimasi, kad tai bus padaryta per dvi elektros jungtis — jau pastatytą "LitPol Link" ir statomą kabelį jūroje "Harmony Link".
Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad atsijungimas nuo BRELL neturės jokios ekonominės naudos Baltijos valstybėms, ir, atvirkščiai, sukels ypač aukštus tarifus paprastiems vartotojams.
Tuo tarpu naujausiais energetikos holdingo "Inter RAO" duomenimis, per devynis šių metų mėnesius elektros eksportas į Lietuvą padidėjo 50,1 procento ir sudarė 4,360 milijardo kilovatvalandžių.
