VILNIUS, lapkričio 7 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kitų metų sausio 21–24 dienomis dalyvaus pasaulio ekonomikos forumo Davose susitikimuose. Šalies vadovas ketina kalbėti apie "gerovės valstybę".
Interviu Sputnik Lietuva Rusijos Federacijos Baltijos šalių tyrimų asociacijos prezidentas, ekonomikos mokslų daktaras, Sankt Peterburgo valstybinio universiteto profesorius Nikolajus Meževičius pabrėžė, kad Lietuva šioje srityje nepasiekė jokių reikšmingų rezultatų, tačiau elgiasi pakankamai nepadoriai, ketindama kalbėti apie tai, ko trūksta.
"Priešingai nei Lietuva, [Lenkija] daug kukliau pasakoja apie savo laimėjimus. Čia su Lietuva vyksta kažkas keisto. <...> Ir jos fone Lietuvos žlugusi socialinė politika, branduolinės energijos žlugimas, pramonės žlugimas, žemės ūkio žlugimas ir ekonominio skurdo modelis, orientuotas į Briuselio dotacijas — ji jokiu būdu negali būti ne tik gaire, ji negali būti netgi didelio masto kritikos objektu, nes čia nėra ką kritikuoti. Tai yra absoliuti nesėkmė", — teigė ekspertas.
Meževičius pažymėjo, kad net tarp Baltijos šalių Lietuva neturi kuo pasigirti, nes ji turi nuolatinių problemų.
"Visa ekonomika remiasi dviem linijomis — Baltarusijos tranzitu ir NATO investicijų, kuriomis siekiama sukurti karinę infrastruktūrą, pritraukimu. Nė viena Europos šalis nei taikos, nei karo metu nepatyrė tokios demografinės katastrofos kaip Lietuva. Išvyko daugiau kaip 35 procentai darbingo amžiaus gyventojų, dabar šis mastas artėja prie 40 [procentų]. To dar niekada nebuvo. Visas Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu", — pridūrė jis.
Davose Nausėda planuoja su pasaulio šalių vadovais pasidalinti Lietuvos plėtros vizija pasaulyje, dalyvauti forumo diskusijose bei neformaliuose pasaulio ekonomikos lyderių susitikimuose.
Nausėda taip pat planuoja kalbėtis su didžiausių verslo korporacijų vadovais ir pakviesti juos plėsti verslą bei investuoti Lietuvoje.
Paskutiniame forume Davose dalyvavo buvusi šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji daugiausia kalbėjo apie "Brexit" ir jo pasekmes Europos šalims.
Jau keletą dešimtmečių Lietuvoje karaliauja demografinė krizė. 2015 metais šalyje buvo 2 921 920 žmonių, 2016 metais — 2 888 558, 2017 metais — 2 847 900, 2018 metais — 2 808 901 žmogus. 2019 metų pradžioje gyveno 2 793 986 žmonės.
Remiantis pesimistine JT prognoze, iki 2100 metų pabaigos Lietuvos gyventojų skaičius gali sumažėti iki 960 tūkst.
Anksčiau buvo pranešta, kad rugsėjį iš Lietuvos išvyko rekordinis gyventojų skaičius — 2 428 žmonės. Paskutinį kartą toks didelis skaičius buvo pastebėtas 2017 metų rugsėjį — rodiklis buvo panašus į dabartinį.
Spalio pradžioje Lietuvoje buvo 2 793 486 nuolatinių gyventojų. Palyginti su rugsėjo mėnesiu, šis skaičius sumažėjo 236 žmonėmis.
