Energetikos ekspertas Borisas Marcinkevičius interviu Sputnik Lietuva priminė projekto "Nord Stream" istoriją, antrojo panašaus dujotiekio "Nord Stream-2" įgyvendinimą ir paaiškino, kodėl Danija visada buvo patikima partnerė.
Anot jo, sprendžiant pirmojo Rusijos ir Vokietijos dujotiekio likimą, svarbų vaidmenį atliko Kopenhaga, tiksliau, Danijos įmonė "Ramboll".
Marcinkevičius teigė, kad bendrovė pagal "Nord Stream AG" užsakymą vedė derybas visose dešimtyje šalių, parengusi ir pateikusi šio projekto poveikio aplinkai vertinimą. Tuo tarpu Rusijos santykiai su Baltijos šalimis nebuvo geresni nei dabar.
"Be to, kiekvienoje šalyje jie jos valstybine kalba paaiškino, kokius darbus atliko ekologai, kokius — archeologai ir panašiai. Taigi, nepaisant "nuostabaus" Baltijos šalių požiūrio į Rusiją, projektas "slydo" kaip peilis per sviestą. Niekas nesipriešino. Sunku atsispirti, kai žmogus atvyksta į tavo gimtąją Latviją ir pradeda latviškai aiškinti, kodėl tai gerai, kodėl tai nekenksminga", — sakė jis.
Be to, ekspertas priminė, kad Danijos valstybinė įmonė buvo pirmoji dujų pirkėja vis dar besikuriančiame "Nord Stream" projekte.
Danija praėjusią savaitę leido statyti "Nord Stream-2". Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas palankiai įvertino šį sprendimą ir pareiškė, kad Kopenhaga įrodė esanti atsakinga tarptautinio dialogo dalyvė, ginanti savo interesus ir atsižvelgianti į Europos partnerių interesus.
"Visuose šiuose komentaruose yra ta pati būdinga klaida: "Danija leido". Vėl viskas sumaišyta, vėl kyla minčių, kad Danijos energetikos įmonės, energetikos agentūros ir politikai yra kažkas vieninga, kas veikia bendrai", — priminė ekspertas.
"Nord Stream-2" projektas apima dviejų dujotiekių linijų, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, tiesimą nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Visų šalių išduotas statybos leidimas.
Dujotiekiui priešinasi kai kurios šalys, pirmiausia Ukraina, kuri bijo prarasti pajamas iš Rusijos dujų tranzito, ir JAV, skatinančios ambicingus planus eksportuoti savo suskystintas dujas į Europą.
Be to, Latvija, Lietuva ir Lenkija kartu pareiškė nepritariančios projekto įgyvendinimui — jų vadovai įsitikinę, kad tai politinis projektas.
Rusija ne kartą ragino nevertinti dujotiekio kaip įtakos priemonės. Pasak Vladimiro Putino, Maskva projektą traktuoja tik kaip ekonominį.
"Nord Stream-2" taip pat palaiko Vokietija ir Austrija, suinteresuotos patikimu kuro tiekimu, taip pat Norvegija.
