RIA Novosti korespondentas aiškinosi, ar šie pagalbos prašymai bus išgirsti.
Kalėdos ir svastika
Viena pagrindinių Kauno lankytinų vietų yra Kauno tvirtovės X fortas, kurį XX amžiaus pradžioje pastatė caro armija. 1940 metais čia buvo laikinas Gulago kalinių sulaikymo centras, o po metų, atėjus naciams, čia buvo įsteigtas žydų getas ir mirties stovykla.
Devintajame forte naciai nužudė daugiausiai žmonių — 80 tūkst. Dabar jo vietoje stovi memorialas, ko negalima pasakyti apie kitus pastatus. O juk ten taip pat žuvo tūkstančiai geto kalinių. Septintajame forte, kuriame buvo numarinti daugiau kaip aštuoni tūkstančiai žydų, prieš dvejus metus buvo surengtos NATO pratybos. Sprendžiant iš reklaminių plakatų, ateinantį gruodį ten planuojama surengti kalėdinę šventę vaikams.
Tačiau Lietuvos žydų bendruomenės pasipiktinimas atsitrenkia į valdžios tylą. Pavyzdžiui į tokią tylą, kai valdžia ignoravo protestus dėl Jono Noreikos, vieno iš žydų genocido per Antrąjį pasaulinį karą organizatorių, memorialinės lentos iškabinimą.
Padėtis buvo tokia įtempta, kad rugpjūtį tikinčiųjų draugija buvo priversta uždaryti Vilniaus sinagogą dėl gausybės grasinančių laiškų ir skambučių.
"Tvyrančios ir skatinamos įtampos kontekste nei LŽB, nei Vilniaus Sinagoga neturi galimybių užtikrinti čia besilankančiųjų žmonių, kurių tarpe yra ir nuo nacių nukentėjusiųjų, jų šeimų saugumo", — buvo rašoma bendruomenės pranešime.
O spalio pabaigoje vietiniai žydai net paragino peržiūrėti įstatymą: esami aktai kovojant su antisemitizmu yra neveiksmingi.
"Anglijoje antisemitizmas išskiriamas į atskirą Baudžiamojo kodekso straipsnį. Nežinau, ar Lietuvoje kas nors piešia prieš totorius nukreiptus užrašus. O svastika yra segmentas, kuris primena Holokaustą, kuriuo buvo išnaikinta bendruomenė. Tai aišku, kad turi būti susirūpinta būtent šitais nusikaltimais. Jei mums yra rodomas toks išskirtinumas iš antisemitų pusės, tai gal turi būti parodytas išskirtinumas ir iš valstybės", — tvirtino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
"Kas toliau — naujas holokaustas?"
Valdžia pažadėjo išspręsti antisemitizmo problemą, bet, matyt, tai buvo vien žodžiai. Per pastaruosius porą mėnesių Lietuvoje įvyko trys svarbūs atvejai. Rugsėjį nenustatyti vyrai nupiešė svastiką ant šaligatvio prie Vilniaus sinagogos pastato. Spalio 4 dieną Šiauliuose buvo išniekintas paminklas filantropui Chaimui Frenkeliui. O po aštuonių dienų Vilniaus centre vandalai ant vieno iš projekto "Sienos prisimena" piešinių, skirtų Lietuvos žydų bendruomenės istorijai, paliko antisemitinį ženklą.
"Jei šiandien nudažomos sienos, tai kas toliau? Rytoj žydų vaiko nepriims į darželį ar mokyklą. Poryt nebus galima išeiti į gatvę su jarmulke. Na, jūs žinote, kuo visa tai gali baigtis", — apie baisius holokausto laikus užsimena vilnietė Anna Freiberg.
Prieš karą Lietuva buvo vienas didžiausių žydų kultūros centrų. Čia gyveno Vilniaus gaonas, rabinas Elijas ben Saliamonas Zalmanas, ypač gerbiamas visame žydų pasaulyje. Iki fašistinės okupacijos pradžios 1941 metais Lietuvoje gyveno apie 260 tūkstančių žydų. Dėl jų masinio naikinimo liko ne daugiau kaip penkiasdešimt tūkstančių. Be to, žudynėse ir žiaurumuose dalyvavo ne tik vokiečių kareiviai, bet ir vietiniai kolaborantai.
Tiesa, dabar Lietuvos valdžia bando užgniaužti šią nemalonią temą. To pavyzdžiu tapo rašytojos Rūtos Vanagaitės atvejis: jos knyga "Mūsiškiai", aprašanti faktus apie lietuvių dalyvavimą žydų žudynėse, buvo paskelbta "grėsme nacionaliniam saugumui", o neišpirktas tiražas — 27 tūkst. egzempliorių — buvo išimtas iš prekybos.
"Gaila, kad Lietuva per 28 nepriklausomybės metus pasirodė nepasirengusi nei laisvei, nei demokratijai, nei tiesai. Gaila, kad šiandien bet kokią knygą, kurią aš parašysiu, niekas nedrįs išleisti… Man paaiškino, kad mano vertybės prieštarauja visuotinai priimtoms", — pernai Europos Parlamente sakė rašytoja.
Vanagaitės istorija sukėlė daug triukšmo, tačiau tikrai nieko nepakeitė. Holokausto tema sukelia karštas diskusijas Lietuvos visuomenėje ir yra viena iš antisemitinių išpuolių priežasčių.
Pabėgimas
Didėjančios ksenofobijos apraiškos privertė žydus bėgti iš Lietuvos. Šiame kadaise dideliame judaizmo centre iš viso gyvena mažiau nei keturi tūkstančiai žydų. Ir jų skaičius nuolat mažėja.
Rabinas Šimšonas Isaksonas anksčiau vadovavo Vilniaus žydų bendruomenei. Tačiau praėjusiais metais jis paliko šalį. Jis sako, kad Lietuva nėra ta vieta, kurioje gera tikintiesiems.
"Kartą aš vedžiau vaikus į darželį — ir gatvėje vienas praeivių pasveikino mane žodžiais "Heil Hitler!". O kadaise Vilniaus centre prie manęs priėjo vyras ir paklausė, kodėl aš, žydas, "nužudžiau jų dievą", — pasidalino su RIA Novosti gyvenimo Lietuvoje akimirkomis rabinas.
Anot Isaksono, žydai susiduria su antisemitizmu ne tik gatvėse, bet ir universitetų sienose.
"Vienas iš studentų, kuriam vedžiau Toros pamokas, universiteto paskaitoje išgirdo, kaip profesorius pateikdavo argumentus, skatinančius istorinę neapykantą žydams. O vėliau išvis privedė prie to, kad Holokaustas turėjo tariamai objektyvių priežasčių. Kitas mano studentas nuolat susidūrė su tokiomis frazėmis kaip "gerai darė, kad žudė", "labai gaila, kad ne visi žydai buvo nužudyti", — pažymi jis.
Lietuvos žydų padėtis sukėlė dabartinio artimiausio Lietuvos sąjungininko — Vašingtono — nepasitenkinimą. JAV Valstybės departamento specialioji pasiuntinė Holokausto klausimais Cherrie Daniels pasmerkė Holokausto neigimą ir jo kūrėjų heroizavimą.
"Garbinimas tų, kurių veiksmai tiesiogiai paskatino tūkstančių nekaltų žmonių persekiojimą ir nužudymą Holokausto metu, sukuria schizmą, leidžiančią skleisti dezinformaciją. Tai skatina antisemitizmą, kenkia Lietuvos tarptautinei reputacijai. Dar daugiau, tai paniekina visų tikrų herojų, kurie iš tikrųjų yra drąsos pavyzdys, garbę", — savo "Twitter" puslapyje rašė Daniels.
Panašūs teiginiai nuolat skelbiami ir Senajame pasaulyje. Europos rabinų tarybos vadovas Pinchas Goldšmitas atkreipia dėmesį į bendrą rytų žemyno šalių tendenciją persvarstyti Holokausto istoriją ir piliečių dalyvavimą joje. Tačiau Lietuva išsiskiria net šios tendencijos fone: jos valdžia griežtai persekioja tuos, kurie saugo istorinę tiesą.
"Nepaisant tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje priimtų teigiamų pataisų (pavyzdžiui, draudimas neigti Holokaustą ar žalos jo aukoms atlyginimas), iš tikrųjų antisemitinių nuotaikų ir chuliganiškų išpuolių skaičius tik auga", — interviu RIA Novosti pabrėžė Goldšmitas.
Ir visa tai lemia masinį žydų išvykimą iš šalių, kuriose jie gyvena nuo senų laikų. Lietuva nėra išimtis: vietos bendruomenės pagalbos prašymai lieka be atsako.
