VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda paragino sparčiau įgyvendinti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektą, praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Penktadienį Nausėda dalyvavo apskritojo stalo diskusijoje, skirtoje Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projekto iššūkiams ir galimybėms aptarti. Diskusijoje Prezidentūroje taip pat dalyvavo Seimo, vyriausybės, ministerijų, elektros tiekėjų, verslo asociacijų ir įmonių atstovai, žurnalistai, ekonomistai ir kiti energetikos ekspertai.
Šalies vadovas pabrėžė, kad sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais įgyvendinimas yra svarbiausias žingsnis, likęs iki energetinės nepriklausomybės.
Pasak Nausėdos, sinchronizacijos projekto įgyvendinimas taip pat prisidėtų ir prie "nacionalinio saugumo užtikrinimo, Baltarusijoje vykstant Astravo atominės elektrinės statyboms".
"Neturime kada dairytis atgal. Negalime atidėlioti būtinų finansinių ir techninių sprendimų šalies viduje. Turime kibti į bendrą, kryptingą darbą su mūsų artimiausiais partneriais regione", — sakė prezidentas.
Pasak prezidento, kad jau kitais metais būtina pradėti pirkimų procedūras, susijusias su "Harmony Link" elektros kabelio į Lenkiją tiesimu Baltijos jūros dugnu. Tam gali prireikti parengti teisės aktus, kurie supaprastintų teisinius ir biurokratinius reikalavimus, taikomus strateginiams nacionalinės reikšmės projektams.
"Svarbu pabrėžti ir tai, kad sinchronizacija — tai ne vien naujos jungtys, bet ir vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra. Štai kodėl mūsų tikslas yra iki 2030-ųjų mažiausiai 70 procentų reikalingos elektros energijos pasigaminti Lietuvoje", — pridūrė šalies vadovas, ragindamas elektros energijos gamyba užsiimančias įmones aktyviai įsitraukti į sinchronizacijos projektą.
Lietuva, Latvija ir Estija planuoja palikti BRELL energijos žiedą iki 2025 metų. Anot Baltijos šalių valdžių, tai leis užtikrinti "energetinę nepriklausomybę" nuo Rusijos ir prisijungti prie žemyninės Europos tinklų. Tikimasi, kad tai bus padaryta per dvi elektros jungtis — jau pastatytą "LitPol Link" ir tiesiamą kabelį jūroje "Harmony Link".
Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad atsijungimas nuo BRELL neturės jokios ekonominės naudos Baltijos valstybėms, atvirkščiai — gerokai padidins tarifus paprastiems vartotojams.
Tuo tarpu, remiantis naujausiais energetikos kontroliuojančiosios bendrovės "Inter RAO" duomenimis, per devynis šių metų mėnesius elektros eksportas į Lietuvą padidėjo 50,1 procento ir sudarė 4,360 milijardo kilovatvalandžių.
