Daryk kaip Lenkijoje!
Skandalingą banko turto mokestį pasiūlė Seimo narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos narys Zbignevas Jedinskis. Panašus mokestis ilgą laiką buvo įvestas Lenkijos komerciniams bankams. Sprendžiant iš Lenkijos ekonomikos augimo dinamikos, kaimyninių šalių mokesčių sistema veikia efektyviai. Tai kodėl gi nepasinaudojus jų patirtimi? Net mažinant komercinių bankų skaičių šalyje.
Stebina, kad tam priešinasi pagrindinis Lietuvos bankininkas Vitas Vasiliauskas. Kalbėdamas Seimo Biudžeto ir finansų komitete, Lietuvos banko vadovas aštriai kritikavo šio mokesčio įvedimą. Taigi, Vasiliauskas save įvardijo kaip atvirą komercinių bankų, o ne valstybės lobistą.
"Tai grubiausias apmokestinimo modelis, nes bazė paimta iš principo aktyvai, turtas. Tai reiškia — paskolų portfelis", — sakė Vasiliauskas ir pridūrė, kad dėl tokio mokesčio Lenkijoje iš 37 komercinių bankų liko 31.
Lietuva siūlo įkurti valstybinį komercinį banką
Paprastas gyventojas paklaus: "Na, ir kas? Lenkijoje liko tik patys stipriausi bankai, kuriems mažiau nei kitiems gresia bankrotas. Ir jei koks nors komercinis bankas nenori dalytis pinigais su Lietuvos valstybe, tegu eina kuo toliau". Logiška? Visiškai.
Vitas Vasiliauskas verkia, kad drakoniškas didesnio nei 300 milijonų eurų banko turto mokestis atbaidys naujus žaidėjus Lietuvos finansinių paslaugų rinkoje. Kokios problemos? Prisimenu, baisiais sovietmečio laikais apskritai buvo vienintelis TSRS Taupomasis bankas, kuris labai gerai tvarkėsi su visais gyventojų indėliais. Jis net mokėdavo nuo dviejų iki trijų procentų dividendų už indėlius. O dabar komerciniai bankai naudojasi indėlininkų pinigais ir net nurašo iš sąskaitos lėšas "už aptarnavimą". Taigi, iš esmės paprastam šalies gyventojui, kuris niekada nesukaups trokštamų 100 tūkstančių eurų (draudimo sumos — "Sputnik"), nesvarbu, kuriame banke jis gaus pensiją ar atlyginimą.
Prezidentas-bankininkas
Taigi, buvęs SEB banko prezidento patarėjas, o dabar — Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pasiūlė sukurti alternatyvią struktūrą — Lietuvos valstybinį komercinį banką — pagal TSRS Taupomojo banko analogą. Tai racionalus pasiūlymas. Valstybė garantuos indėlių saugumą savo turtu ir sukurs realią konkurenciją kai kuriems nesąžiningiems bankininkams. Ir tai leis realiai paveikti tiek skolinimo sąlygas, tiek "paskolų portfelius".
Tačiau bankininkai nenori tokios sąžiningos konkurencijos iš valstybės. Galų gale, jei jie pradės kelti kreditų palūkanas ir didinti mokesčius "už sąskaitos aptarnavimą", eilinis indėlininkas tiesiog uždarys savo sąskaitą ir pereis į prezidento siūlomą Lietuvos valstybinį komercinį banką.
O būsimo Lietuvos valstybinio komercinio banko veiklą gali užtikrinti pats prezidentas Gitanas Nausėda. Juk jo prezidentavimo kadencija yra tik penkeri metai. Ir visiškai realu, kad jei jis nebus išrinktas antrai kadencijai 2024 metais, Lietuvos valstybinio komercinio banko vadovo postas yra dėmesio verta pareigybė buvusiam šalies prezidentui. O pirmąja tokios struktūros vadove galėtų būti paskirta dar viena pagrindinė finansų ir visos Europos Sąjungos biudžeto specialistė — buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Primename, kad visas šurmulys kilo po to, kai Seimas 2020 metų biudžeto projekte numatė gauti pajamų iš komercinių bankų turto mokesčio. Numatoma bankų, unijų ir kitų kredito įstaigų turtą per mėnesį apmokestinti 0,03 proc. aktyvų, jei šis turtas yra didesnis nei 300 milijonų eurų.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
