VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Lietuvos ir Lenkijos valstybių vadovai tarpusavyje vedė derybas, tačiau jų darbotvarkė buvo greičiau ritualinė, nes "Normandijos formatas" kažkaip apsieina ir be Lenkijos dalyvavimo, interviu Sputnik Lietuva sakė Maskvos Lomonosovo vardo valstybinio universiteto Istorijos fakulteto Pietų ir Vakarų slavų katedros docentas Jurijus Borisionokas.
Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir Lenkijos vadovas Andžejus Duda paragino tęsti sankcijas Rusijai situacijos Ukrainoje kontekste.
Duda su žmona atvyko su darbo vizitu į Vilnių. Susitikime buvo aptarti regioninio saugumo ir gynybos klausimai. Nausėda atkreipė dėmesį į JAV karių skaičių Lenkijoje ir Lietuvoje augimą ir aptarė gruodį Londone vyksiančio NATO viršūnių susitikimo darbotvarkę.
Nausėda ir Duda taip pat dalyvavo 1863-1864 metų sukilėlių, dalyvavusių sukilime prieš carinę Rusiją, perlaidojimo ceremonijoje. Jų palaikai buvo rasti Gedimino kalne.
Borisionokas pažymėjo, kad sukilėlių perlaidojimo ceremonija buvo ir politinio pobūdžio.
"Žinoma, abu valstybių vadovai surengė derybas tarpusavyje. Darbotvarkė buvo greičiau ritualinė, nes "Normandijos formatas" kažkaip apsieina ir be Lenkijos dalyvavimo. Tai buvo didžiulė Lenkijos diplomatijos nesėkmė prieš penkerius metus... Pasakojimai apie Ukrainą tokioje sudėtyje yra gana ritualiniai, nes sunku suvokti, kaip prezidentas Gitanas Nausėda ir buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė galėtų kažkaip dalyvauti šiame sureguliavime ar šiuose procesuose. Tas pats — kalbos apie sankcijas Rusijai. Nieko naujo mes neišgirdome", — pasakė ekspertas.
