VILNIUS, lapkričio 23 — Sputnik. Rusijos transporto ministro pavaduotojas Jurijus Cvetkovas teigė, kad kai kurios Vakarų bendrovės atsisako gabenti krovinius Šiaurės jūros keliu greičiausiai ne dėl aplinkosaugos sumetimų.
"Deja, yra rizika, kad politinės problemos bus sprendžiamos prisidengiant aplinkosaugos problemomis, kad būtų sustabdyta Rusijos Arkties plėtra", — RIA Novosti citavo jį.
Cvetkovas pabrėžė, kad tai vyksta, nes Rusija yra neginčijama Arkties lyderė.
Taip pat jis priminė, kad nė viena šalis neturi tiek branduolinių ledlaužių, kiek Rusija, ir nė viena valstybė tokiu mastu nevykdo plėtros šiaurėje. Valdininko teigimu, tai buvo demaršo iš įmonių, kurios niekada nebuvo Arktyje ir ten nedirbo, priežastis.
Anksčiau Cvetkovas pabrėžė, kad įmonės ateis į Šiaurės jūros kelią, kai per jį bus visiškai užtikrintas krovinių eismas.
Atsisakymas dirbti Šiaurės jūros kelyje
Spalio mėnesį JAV įsikūrusi sporto įrangos gamintoja "Nike" ir aplinkosaugos grupė "Ocean Conservancy" pareiškė, kad sutiko negabenti produktų per Arkties vandenyną ir paragino pasaulines kompanijas elgtis taip pat.
Prieš tai Šveicarijos laivybos kompanija "Mediterranean Shipping Company" (MSC) pareiškė, kad nenaudos Šiaurės jūros maršruto konteineriams gabenti, remdamasi "aplinkosaugos sumetimais".
Žiniasklaida taip pat rašė, kad rugpjūtį panašiai pareiškė Prancūzijos "CMA CGM", spalį — vokiečių "Hapag-Lloyd".
Šiaurės jūros kelias
Šiaurės jūros kelias, arba Šiaurės koridorius — trumpiausias kelias tarp europinės Rusijos dalies ir Tolimųjų Rytų. Jis eina per Arkties vandenyno jūras — Barenco, Karos, Laptevo, Rytų Sibiro, Čiukčių ir iš dalies Ramųjį vandenyną — išilgai Beringo.
Pagrindiniai Šiaurės jūros kelio naudotojai Rusijoje šiandien yra "Norikel", "Gazprom", "Rosneft", "Rosšelf", Krasnojarsko kraštas, Sacha (Jakutija), Čiukotka.
Neseniai Arktis sudomino daugelį šalių. Be Rusijos, Norvegijos, Danijos, JAV ir Kanados — šalių, kurios jau seniai vykdo Arkties tyrimus, šiuo regionu domisi ir Islandija, Švedija bei Suomija.
Tačiau iš visų šalių Rusija turi didžiausius išteklius Šiaurės koridoriaus plėtrai, nes turi branduolinių ledlaužių parką ir, kaip teigė žurnalo "Geoenergetika.ru" redaktorius Borisas Marcinkevičius, turi "istorinę" tendenciją vystyti sunkiai pasiekiamus šiaurinius regionus.
