VILNIUS, lapkričio 27 — Sputnik. Paskutinės Danijos "Nord Stream-2" atkarpos statybas planuojama pradėti lapkričio 28 dieną. Vašingtonas ketina išnaudoti paskutinę galimybę sustabdyti projektą: Senato Užsienio reikalų komiteto vadovas Džimas Rišas (Jim Risch) Kongrese teigė, kad sankcijos įmonėms, kurios užsiima vamzdžių tiesimu, buvo įtrauktos į Nacionalinės gynybos įstatymą 2020 metams. Kokie šansai amerikiečiams vis dar pasiekti savo tikslą, RIA Novosti straipsnyje rašo Natalija Dembinskaja.
Langas uždarytas
Dėl to, kad Vašingtonas turi tik porą mėnesių sustabdyti projektą, jau nerimavo respublikonų senatorius Tedas Kruzas (Ted Cruz). Jis kalbėjo apie du galimus scenarijus: arba pritaikyti įstatymą "Dėl atoveikio Amerikos priešininkams per sankcijas", arba skubiai įvesti ribojamąsias priemones statybose dalyvaujančioms įmonėms.
Pasirinktas antras variantas.
Rišas pripažino, kad JAV praktiškai jau nebeturi jokių spaudimo "Nord Stream-2" priemonių. "Didžioji dalis dujotiekio nutiesta, o galimybių langas uždaromas", — pabrėžė jis.
Be to, Kongrese nėra vienybės: Atstovų rūmai ir Senatas dar nesusitarė dėl įstatymo projekto. Pasak ekspertų, nuolatiniai nesutarimai tik parodo, kad lobistinis biudžetas yra įvaldytas, nors kliudyti projektui nebeįmanoma ir jo įgyvendinimui netrukdys jokios sankcijos.
"Dujotiekis jau seniai pasiekė negrįžimą tašką ir statybos bus baigtos, nepaisant JAV įstatymų leidėjų sprendimų. Sankcijos gali šiek tiek pristabdyti projektą, tai jau nelabai svarbu, tačiau jo negalima sustabdyti. Kita vertus, tokie Vašingtono veiksmai pablogintų santykius su Europa ir galbūt netgi išprovokuotų atsakomąsias priemones, ir tai tik sustiprintų Rusijos dujų pozicijas Europos rinkoje", — įsitikinęs Rusijos nacionalinio energetinio saugumo fondo generalinis direktorius Aleksejus Grivačas.
Neslepiamas šantažas
Jei sankcijos bus patvirtintos, bendrovės, užsiimančios "Nord Stream-2" statybomis, "užsidarys" ir Rusija turės ieškoti kitų partnerių, sako Rišas. Iš esmės, tai yra neabejotinas investuotojų ir rangovų šantažas.
"Vis dėlto Rišas nepastebi, kad tarp "Nord Stream-2" investuotojų — ne tik "Gazprom", bet ir tokie energetikos gigantai kaip "OMV", "Shell", "Uniper", "Engie" ir "Wintershall", kurių stabilumu domisi Europos Sąjunga. Todėl reakcija į sankcijas bus atšiauri, o tai labai paveiks JAV ekonomiką: Europos rinka yra strategiškai svarbi Amerikos įmonėms, jos turi ką prarasti", — RIA Novosti aiškino nepriklausomas pramonės ekspertas Leonidas Chazanovas.
Jis taip pat pabrėžia, kad netgi JAV karinės galimybės yra labai ribotos, norint sustabdyti vamzdžių tiesimą Baltijos jūros dugnu. Niekas ten tikrai nesiųs laivyno, o ataka prieš laivus reikštų tikro karo pradžią Europos centre.
"Taigi, galiausiai amerikiečiams tikrai nepavyks sutrukdyti "Nord Stream-2" statyboms. Net jei galutiniai terminai pasikeis, tai ypatingos naudos Vašingtonui neatneš, o politiniai ir ekonominiai santykiai su Europos Sąjunga bus sugadinti", — pabrėžia Chazanovas.
Visiškas pasirengimas
Spalio mėnesį Danija leido tiesti vamzdyną kontinentiniame šelfe į pietryčius nuo Bornholmo salos Baltijos jūroje. Anksčiau projektui taip pat pritarė Vokietija, Švedija ir Suomija. Priešinasi Lenkija, Latvija, Lietuva, taip pat Ukraina, nenorinti prarasti pajamų iš Rusijos dujų tranzito.
"Nepaisant JAV ir kelių Europos šalių prieštaravimų, jų pozicija nėra lemiama Europos Sąjungai. Čia pranašumas akivaizdžiai yra projekto naudos gavėjų — Rusijos, Vokietijos ir daugelio Europos šalių — pusėje", — teigė "BKS Broker" Investicijų skyriaus vadovas Narekas Avakjanas.
"Nord Stream-2" yra dvi dujotiekio linijos, kurių bendras pajėgumas — 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos. Vamzdyno tiesimas vyksta Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritoriniuose vandenyse arba išskirtinėse ekonominėse zonose.
JAV Kongreso nariai nuolat kartoja, "Nord Stream-2" atneš Maskvai milijardus dolerių, kurie "paskatins Rusijos agresiją", pakenks Europos energetiniam saugumui ir suduos pražūtingą smūgį Ukrainos ekonomikai, atimdami iš Kijevo pajamas iš dujų tranzito. Iš tiesų, amerikiečiai bando sutrukdyti dujotiekio tiesimą, nes nori tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas.
Stebėtojai įsitikinę, kad Vašingtonas neatsisakys bandymų užsipulti "Nord Stream-2", tačiau tai neatneš jokių rezultatų.
