Ekspertas papasakojo apie naują susiskaldymą NATO

© Sputnik / Алексей Витвицкий / Pereiti prie nuotraukų bankoНа полях саммита НАТО в Брюсселе, архивное фото
На полях саммита НАТО в Брюсселе, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
Yandex newsTelegram
Turkijos užsienio reikalų ministras Mevliutas Čavušoglu ketvirtadienį teigė, kad NATO turėtų laikytis vienodo požiūrio į visas savo šalis-nares apsaugos nuo išorinių grėsmių klausimais

VILNIUS, lapkričio 29 — Sputnik. Neišspręstas Turkijos klausimas lėmė naują susiskaldymą NATO, nes Turkija suvokia JAV ir kitų aljanso partnerių spaudimą savo politikai kaip nepriimtiną iššūkį valstybės strateginiams interesams, RIA Novosti sakė Rusijos mokslų akademijos Europos instituto ekspertas Dmitrijus Danilovas.

Генеральный секретарь НАТО Йенс Столтенберг, архивное фото - Sputnik Lietuva
NATO generalinis sekretorius: aljansas turi galimybę apsaugoti sąjungininkus

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevliutas Čavušoglu ketvirtadienį teigė, kad NATO turėtų laikytis vienodo požiūrio į visas savo šalis-nares apsaugos nuo išorinių grėsmių klausimais.

Anksčiau "Reuters" pranešė, kad Turkija atsisakė paremti NATO planą apsaugoti Baltijos šalis ir Lenkiją, siekdama aktyvios aljanso politinės paramos kovoje su kurdų gynybos pajėgomis (YPG) šiaurinėje Sirijoje.

"Turkija Sirijos konfliktą ir ypač kurdų problemą pasienio teritorijose laiko nacionalinio saugumo problema. Ir šia prasme, kaip ir kitos NATO šalys, ji gali tikėtis aljanso išteklių remdama savo nacionalinį saugumą, ir būtent tai ir pabrėžia [Turkijos prezidentas Tajipas — Sputnik] Erdoganas, ir tai tinka dabartinei NATO koncepcijai ir koncepciniams dokumentams, kurie sako ne tik, kad reikia saugoti rytines sienas, bet ir tai, kad kolektyvinė gynyba turėtų būti kuriama atsižvelgiant į atsaką į grėsmes, galimas 360 laipsnių", — teigė ekspertas.

Jis paaiškino, kad dėl padėties Sirijoje yra didžiuliai skirtumai tarp Turkijos ir jos NATO partnerių.

"Ir šiuo atveju Turkija naudoja rimtus argumentus, kurie paaštrina šią diskusiją. Be to, tuo metu, kai, pavyzdžiui, Europoje nėra priimami esminiai sprendimai Turkijos klausimu", — pridūrė agentūros pašnekovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad gruodžio 3-4 dienomis Londone vyksiančio NATO lyderių susitikimo išvakarėse tai yra vidinis dirgiklis ir "naujos transatlantinės nesantaikos faktorius".

Флаг НАТО у здания Сейма Литвы, архивное фото - Sputnik Lietuva
Politologas: Turkija pamatė dvigubus NATO standartus, taikomus Baltijos šalims

"Jei anksčiau tai buvo susiję su pozicija [JAV prezidento Donaldo — Sputnik] Trampo, kuris gana sėkmingai NATO vykdė politiką "America first" ["visų pirma Amerika" — Sputnik] ir šioje situacijoje iš sąjungininkų NATO rėmuose siekė būtent tų pokyčių, kurie, kaip jis manė, būtini JAV, Turkija dabar elgiasi panašiai", — teigė Danilovas.

"Šiuo atveju Turkija siekia ne tik gauti NATO palaikymą, bet ir pozicionuoja save kaip trečią NATO jėgą, nepriklausomą veikėją, ko anksčiau nebuvo NATO", — teigė šaltinis.

Anot jo, Turkijos "demaršas" yra susijęs su tuo, kad ji JAV ir kitų NATO partnerių spaudimą jai ir jos politikai laiko nepriimtinu. "Turkijoje tai suvokiama kaip iššūkis strateginiams valstybės interesams", — aiškino ekspertas.

Kartu jis pridūrė, kad Turkija norėtų sumažinti Jungtinių Valstijų spaudimą, pasireiškiantį atsisakymu tiekti ginklus, ypač orlaivius, kuris paremtas Turkijos kontaktu su Rusija dėl S-400 kompleksų.

"Turkija negali atsisakyti amerikiečių ginklų Rusijos naudai. Dabartinė Turkijos armija daugeliu aspektų yra aprūpinta amerikiečių ginklais", — teigė Danilovas.

Anot jo, Turkija norėtų šį klausimą palikti galutinai. "Turkijai akivaizdu, kad svarbu kažkaip palikti NATO viršūnių susitikimą be didelių nuostolių, tai yra, palikti karinių pirkimų klausimą ir aprūpinti nacionalines ginkluotąsias pajėgas... Žinoma, jie reikalaus iš Turkijos sprendimo", — padarė išvadą ekspertas.

Liepos viduryje prasidėjo naujausių Rusijos S-400 oro gynybos sistemų, sukėlusių Turkijos ir JAV santykių krizę, pristatymas. Pasak Turkijos prezidento Tajipo Erdogano, S-400 visiškai pradės veikti 2020 metų balandžio mėnesį. Vašingtonas reikalavo atsisakyti susitarimo ir mainais įsigyti "American Patriot" sistemas, grasindamas atidėti ar net atšaukti naujausių F-35 naikintuvų pardavimą Turkijai, taip pat įvesti sankcijas pagal CAATSA (Amerikos priešininkų kovos su sankcijomis įstatymą). Ankara nesutiko nusileisti.

Naujienų srautas
0